Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai18 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (18 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 18

Lietuva Vidurio ir Rytų Europoje XVI–XVIII amžiuje: „feodalinė reakcija“ ar periferinis kapitalizmas?

Įvadas

Žiemelis Darius
Doktorantas
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto
Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra
Tel. 268 72 88
El. paštas: ziemelisd@one.lt

 

 

 

Per 15 nepriklausomybės metų Lietuvos istorinių tyrimų raidoje įvyko radikalių pokyčių: buvo išsivaduota iš sovietinės ideologijos gniaužtų ir Lietuvos istoriografija tiek struktūriniu, tiek tematiniu požiūriu tapo europinės istoriografijos dalimi. Kita vertus, ryškus tam tikras tyrinėjimų vienpusiškumas – ignoruojama socialinė ekonominė istorija, kuri buvo svarbi Lietuvos sovietinėje istoriografijoje. Atsisakius marksizmo, buvo apleista visa agrarinės ir socialinės ekonominės istorijos problematika (dėl „madingesnių“ temų), nors šioje istorijoje būta realią reikšmę turinčių problemų, kurias giliau nagrinėti trukdė marksistinės istoriografijos ribotumas. Amerikiečių istorinės sociologijos atstovo I. Wallersteino neomarksistinė kapitalistinės pasaulio sistemos (KPS; angl. capitalist world-system) teorija1  galėtų suteikti lietuvių socialinei ekonominei istorijai naujų kokybinių impulsų ir tokiu būdu išryškinti šios istorijos aspektus, kurie prieš tai negalėjo būti pastebėti ir artikuliuoti.

Šio straipsnio problema kyla dėl naujo išeities taško, kurį pateikia KPS teorija, sugestijuojanti kitokį požiūrį į antrąją baudžiavos laidą Vidurio ir Rytų Europoje. Problemą galima suformuluoti taip: kas buvo antroji baudžiavos laida Vidurio ir Rytų Europoje – refeodalizacija marksistine prasme ar periferinis kapitalizmas KPS kontekste? Tokią klausimo formuluotę motyvuoja tai, jog marksistinėje istoriografijoje (pradedant F. Engelsu) antrosios baudžiavos laidos sąvoka buvo nusakomas refeodalizacijos procesas. Pagal šią sampratą, kaimo ir dvaro santykiai lėmė XVI–XVIII a. Vidurio ir Rytų Europos socialinę ekonominę santvarką bei politinę raidą. I. Wallersteino neomarksistinė KPS teorija, taikanti globalią prieigą, siūlo į antrosios baudžiavos laidos reiškinį žvelgti iš pasaulinės perspektyvos, įvardydama jį kaip periferinio kapitalizmo Vidurio ir Rytų Europoje apraišką2.

---

1 Detaliau I. Wallersteino KPS teorija yra aptarta autoriaus straipsnyje. Žr. Žiemelis D. Immanuelio Wallersteino kapitalistinės pasaulio sistemos teorija // Lietuvos istorijos studijos. 2006, Nr. 16, p. 65–81.

 2 KPS susiformavo Europos ekonominiu pasaulio pagrindu per „užsitęsusį“ XVI a. (1450–1640 m.) ir eg

51

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus