| loterija davė 150 000, po 20 000 paaukojo Kooperatyvų bendrovė ir Panevėžio apskrities savivaldybė, po 10 000 - Šakių apskrities savivaldybė bei prekybos ir pramonės bankas, po 5 000 - nemaža privačių asmenų; klausytojų mokesčiai už mokslą sudarė 150 00051. Lietuvos vyriausybės pašalpa Aukštiesiems kursams 1920 m. tebuvo 150 000 auksinų52 iš bendros 1 454 275 auksinų sumos, numatytos 1920 m. išlaidų sąmatoje53. Taigi valdžios parama Aukštiesiems kursams sudarė tik 10,3% visų jų išlaidų. Ministrų kabinetas 1921 m. kovo 21 d. patvirtino Aukštųjų kursų sąmatą 1921 metams -1 568 400 auksinų, nors Aukštųjų kursų taryba iš pradžių numatė 2 356 200, o vėliau Švietimo ministerijai ir finansų įstaigoms reikalaujant sumažino iki 1 703 200 auksinų sumos54. Iš patvirtintos sumos 559 300 auksinų padengė patys kursai (klausytojų mokesčiai, loterija, aukos), o 1009100 sudarė valstybės pašalpa53. Taigi valstybės parama Aukštiesiems kursams 1921 m. sudarė 64,3% visų išlaidų,lyginant su 1920 m, padidėjo daugiau kaip 6 kartus. Aukštojo mokslo reikalams Lietuvos valstybės biudžete 1921 m. buvo numatyta 6 373 000 auksinų56, kurių 84,2% buvo skirta užsienyje studijuojantiems valstybės stipendininkams ir tik 15,8% - nacionalinei aukštajai mokyklai Lietuvoje remti. Nors valdžios pašalpa Aukštiesiems kursams padidėjo, bet ji buvo labai nereguliariai išmokama, ir kartais iškildavo pavojus, kad semestro viduryje nutrūks mokslas. Antai 1921 m. balandžio mėn. pabaigoje Aukštųjų kursų darbuotojams dar buvo neišmokėtos algos net už keturis mėnesius57. Panaši padėtis susiklostė 1921 m. gruodžio mėn.58.
Aukštųjų kursų gautos lėšos vos galėjo palaikyti jų egzistavimą, ir tai tik panaikinus kai kuriuos semestrus. Lektoriams buvo mokamas, kaip nurodė Z. Žemaitis, tik elgetiškas valandinis atlyginimas - 75 auksinai už valandą. Beveik visi lektoriai turėjo nuolatinį darbą kitose įstaigose, o kursuose dėstė laisvalaikiu, po darbo valandų, nes paskaitos vykdavo nuo 17 iki 22 val. Lektorius vidutiniškai per mėnesį uždirbdavo apie 1 000 auksinų. Keletas lektorių dirbo tik Aukštuosiuose kursuose ir uždirbdavo apie 2500 auksinų59. Be to, lektoriai savo lėšomis pirkdavo mokymo priemones. Iš viso per pirmąjį semestrą, 1920 m. pavasarį, buvo perskaityta 1 400, o per paskutinį, 1921 m. rudenį, - 3 927 paskaitos60. Pastovų atlyginimą gaudavo tik administracijos, kanceliarijos darbuotojai ir skyrių vedėjai (500 auksinų).
Aukštųjų kursų veikimo pradžioje mokėsi 522 klausytojai, kurių daugiau kaip pusė (278) buvo laisvieji61. Daugiausia klausytojų buvo Medicinos skyriuje - 159, Humanitarinių mokslų - III, Teisių - 88, Technikos - 78, Gamtos - 66 ir mažiausiai Matematikos-fizikos - 20. Moterys sudarė apie trečdalį klausytojų (168). Lietuvių buvo 69,3%, žydų - 29,1%, kitų tautybių - 1,6%. Beveik pusę visų klausytojų (244) sudarė 20-25 m. amžiaus jaunimas. |
dizainas ir programavimas giriaus