siejami su korupcine elgsena apskritai. Jie dažniausiai įvardijami kaip „pagalba“ ar „paslauga“ geriems draugams ar pažįstamiems.

Kam ko reikia, nematau, kad kas čia yra blogo, nes gerai abiem, man naudos nėra, aišku, jei man ko nors reikės, galėsiu kreiptis į žmones, kuriems pagelbėjau, bet niekada negalvoju: jei aš ką nors padariau, tai jis man turi kažką daryti, bet atsiranda gal geresni santykiai, tas žmogus pradeda žiūrėti kitaip, nes darai nuoširdžiai, o ne dėl naudos. (Kotryna, 44 m.)

Dažnai blato sandėriams būdinga dviguba moralė bei pateisinimų ieškojimas, maskuojantis šį veiksmą ne tik kaip „pagalba“, bet ir teisinantis neva paslaugų apimtys mažos: Man teko patarpininkauti, bet ten smulkūs dalykai, kiti milijonus prasuka (Rūta, 35 m.). Šios neformalios paslaugos, besiremiančios pasitikėjimu, dar labiau sutvirtina žmonių ryšius. Be to, „pagelbėjus“ asmeniui visada galima tikėtis grįžtamosios pagalbos praėjus kad ir ilgam laikui. Būtent neformalūs, mainais paremti santykiai ne tik sutvirtina bei palaiko giminystės ir draugystės ryšius, bet ir sukuria įvairias tarpusavio siejimosi formas. Todėl dažnai tolimas giminystės ryšys „atkuriamas“ atsiradus galimybei juo pasinaudoti siekiant išteklių. Neformalūs korupciniai ryšiai ir jų naudojimas ne tik integruoja asmenį į visuomenę („visi taip daro“), bet ir tampa žmonių tapatybės dalimi – žmogaus veiksmų visumą galima suvokti tik remiantis šiais ryšiais.

Neformaliems tinklams yra būdingos ir tam tikros formalaus organizuotumo formos, pasireiškiančios kaip laisvalaikio interesų susivienijimai, klubai (medžioklės, sporto), taip pat daugiau ar mažiau integruotos į valstybines struktūras neformalios organizacijos. Be to, santykiai bei bičiulystė su nusikalstamo pasaulio atstovais yra įvardijami kaip svarbūs ne tik politikams, bet ir verslo atstovams. Akivaizdu, organizuotas nusikalstamumas negalėtų egzistuoti be skverbimosi į valstybę, politikų ar kitų įtakingų valdžios atstovų paramos. Būtent neformalūs ryšiai ir pasitikėjimu paremti saitai sukuria reikiamą atmosferą, kuri palengvina daugelį korupcinių sandėrių. Galima spėti, jog neformalios grupės, sukaupusios išteklius, stengiasi paveikti įstatymų leidybą, ir pačios integruojasi į valstybines struktūras. Šiame kontekste aišku, jog politinio elito korupcija, kriminalinės šešėlinės visuomenės dalies, politikos bei didžiojo verslo susipynimas ir toliau palaiko „paslaugų ekonomiką“ Lietuvoje.

Išvados

Terminas blatas straipsnyje buvo vartojamas kaip analitinė sąvoka, atspindinti vietinę terminiją, sampratas bei praktikas, apimančias neformalius tinklus, nepinigines paslaugas ir mainus sovietmečiu. Straipsnyje buvo bandoma palyginti šio sovietinio fenomeno kismą Lietuvoje, atskleidžiant neformalių tinklų ir santykių sklaidą šiandieną. Būtent neformalių tinklų ir oficialios organizacijos koegzistencijų tyrimai, mano manymu, padėtų atskleisti daugelį sėkmingo korupcijos gyvavimo šiandienėje Lietuvoje  ypatumų. Šiame kontekste ypač svarbu plačiau analizuoti ne tik formalią biurokratijos organizaciją, bet ir neformalią, kuri apima junginius, esančius organizacijos viduje: koalicijas, globos ratus, klikas, frakcijas, grupuotes, su jais susijusius nekorporatyvius junginius bei santykius, esančius už organizacijos ribų: giminystė, draugystė, etniškumas, bendruomeniškumas, tapatybės bendrystė ar interesų grupė.

Blatas sovietmečiu buvo suvokiamas kaip asmuo arba horizontalių neformalių ryšių naudojimas ar mainai, remiantis pasitikėjimu ir jau įtvirtintais santykiais, taip pat draugais, pažįstamais ar giminaičiais siekiant įvairių valstybės valdomų gėrybių. Blatas turi teigiamą konotaciją: „pagalba draugams“, „parama“, „pa-