Antrasis Lietuvos istorijos laikotarpis, pasak Jurgio Ordos, - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (1385-1795 m.) laikotarpis, kitaip - jos susivienijimo su Lenkija laikai. Natūralu, kad būdamas nuoseklus lenkiškos istoriografijos mokyklos auklėtinis, Jurgis Orda teigė, jog šiuo laikotarpiu Lietuva iš beveik despotinės monarchijos pamažu virto federacinio tipo parlamentine respublika (vaivadijų, apskričių ir žemių sąjunga). Ir šis procesas baigėsi XVI a. pabaigoje. Atrodo, kad Liublino unija jam mažiau svarbi negu Krėvos sutartis. Jo manymu, keletas sutarčių tarp Lietuvos ir Lenkijos lėmė tai, kad 1569 m. Liublino seime galutinai susikuria Abiejų Tautų Respublika. Vis dėlto Lietuvos ir Lenkijos prieštaravimai dėl Palenkės, Volynės bei Ukrainos žemių, ne kartą grėsė unijos nutraukimu, vertę Lietuvą saugoti jeigu ne visišką nepriklausomybę, tai bent jau politinį ir administracinį šalies atskirumą. Ir Lietuvai tai pavykę, nes jai išlikęs valdovo titulas (Lietuvos didysis kunigaikštis), atskira valstybės raštinė, urėdai ir pagaliau teisė - Lietuvos statutas. Nauja politinė aplinka atseit sąlygojo ir naujas istoriografijos raidos aplinkybes. Šiuo laikotarpiu Lietuvos istoriografija jau ne tiek priklausoma nuo kaimynų šaltinių. Vis dėlto dar pabrėžia lenkiškų bei rusiškų kronikų ir metraščių svarbą Lietuvos istorijos istoriografijai (ypač XIV a. pabaigos laikotarpiui).

Pridėtame 37 pozicijų bibliografijos sąraše yra trys rusiškos istoriografijos studijų pozicijos (Vladimiro Ikonnikovo, Silvestro Baltramaičio ir Aleksandro Milovidovo). Visos kitos - lenkiškos (Kazimerzo Chodynickio, Jano Adamuso, Stanislawo Zajączkovskio, O. Haleckio, Ryszardo Mienickio, W. Konopczynskio, Aleksanderio Kossowskio, Stefano Ehrenkreuto, Jano Fijaleko ir kt.).

Ką Jurgis Orda išdėstė šioje istoriografijos studijoje? Apžvelgta Lietuvos ir kaimynų metraščiai, kronikos, ankstyvieji dokumentai (sutartys ir pan.), atlasai, laikraščiai, kalendoriai, atsiminimai, dienoraščiai. Akcentuojami ankstyvųjų Lietuvos dokumentų patikimumo klausimai. Labai daug vietos skirta metraščiams, ypač lietuviškiems. Akcentuojama romėniškos lietuvių kilmės teorija. Aiškinama Lietuvos raštų kalbinė situacija, siūlymai nuo senosios baltarusių kalbos vartojimo pereiti prie lotynų kalbos. Minima Mikalojaus Daukšos idėja lietuvių kalbą padaryti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tautine kalba. Aptarti Lietuvos statutai, kai kurie aktų rinkiniai, svarbiausios neskelbtų dokumentų grupės. Nemažai