B. Giedraičiui. Šį darbą jis turėjo atlikti iki gruodžio 11dienos posėdžio, į kurį buvo numatyta pakviesti 25 iniciatyvinio komiteto narius. Suvažiavimo išrinkto komiteto nariai sutartą dieną susirinko Karininkų ramovėje. Jų dienotvarkėje buvo numatyta išrinkti susirinkimo prezidiumą, išklausyti Organizacinio komiteto pranešimą, priimti įstatų ir medalio projektus, išrinkti nuolatinį vykdomąjį organą ir apsvarstyti įvairius sumanymus. Dvidešimt penkių iniciatorių komitetą sudarė šie karininkai: div. gen.
E. Adamkavičius (II p. div. vadas), A. Žilinskas (Kauno I notaras), inž. J. Janulevičius (Susisiekimo ministerijos generalinis sekretorius), ats. brg. gen. Juozas Grigaitis (Lietuvos Vyriausiojo tribunolo teisėjas), ats. plk. J. Byla (Valstybės tarybos narys), ats. plk. ltn. Juozas Papečkys (Valstybės tarybos narys), ats. plk. ltn. P. Gužas (advokatas, LKKSS pirmininkas), brg. gen.
K. Navakas (kariuomenės intendantas), brg. gen. V. Vitkauskas (kariuomenės štabo pėstininkų inspektorius), plk. J. Šarauskas (kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriaus viršininkas), plk. V. Ingelevičius (Karo sanitarijos viršininko padėjėjas), plk. M. Kalmantas (kariuomenės štabo Ypatingųjų reikalų karininkas), plk. ltn. Jonas Vėgelis (Šiaulių apskrities komendantas), ats. mjr. Petras Gudelis (ūkininkas), V. Bičiūnas (žurnalistas), mjr. K. Sabalys (Rikiuotės skyriaus administracinės dalies vedėjas), dėl tarnybos nedalyvavo (ats. brg. gen. Julius Čaplikas, ats. plk. B. Giedraitis, ats. plk. ltn. A. Merkys, plk. Petras Genys, plk. Juozas Tumas, įgaliotasis ministras V. Čarneckis, ats. kpt. L. Natkevičius)41. Susirinkusieji svarstė įstatų projektą, bet, radus redakcinių netikslumų, ats. plk. J. Bylai ir plk. ltn. J. M. Laurinaičiui buvo pavesta juos pataisyti. Taip pat buvo nutarta į komitetą kooptuoti dar septynis asmenis: ats. div. gen. Jurgį Kubilių, ats. div. gen. Joną Bulotą, brg. gen. V. Nagevičių, brg. gen. Kazį Musteikį, kun. prof. J. Meškauską, ats. kpt. Joną Žilinską, ats. ltn. dr. Kazį Nasvytį,
ats. ltn. A. Babilių42. Šiame posėdyje buvo išrinkta ir sąjungos vadovybė.

Registruoti teikiamuose įstatuose buvo aptarti sąjungos valdantieji organai. Vyriausiasis – atstovų suvažiavimas, kuris renkamas kas dveji metai ir turi teisę keisti įstatus, svarstyti Vyriausiosios valdybos iškeltus klausimus, rinkti Tarybą, revizijos komisiją ir garbės teismą. Suvažiavimą šaukia, jo vietą ir laiką bei darbų tvarką nustato Vyriausioji valdyba. Šį vadovaujantį organą ir išrinko įgaliotinių komitetas, kuris pagal įstatus beveik atitiko tarybos įgaliojimas. Įstatų II skyriaus 12 punkte rašoma, kad „Tarybą sudaro 25 nariai ir 5 kandidatai. Jie renkami paprasta balsų dauguma dvejiems metas“43. Šis organas renka pirmininką ir Vyriausiąją valdybą, kuri kartu yra ir Tarybos prezidiumas. Kadangi Tarybą sudarė nemažai asmenų, ji spręsdavo tik esminius organizacijos veiklos klausimus: nustatydavo planus, skirdavo skyrių pirmininkus ir įvairias komisijas darbams atlikti, tvirtindavo metinę veiklos ir turto apyskaitą, spręsdavo Vyriausiosios valdybos, Tarybos narių ir skyrių valdybų problemas, priimdavo sprendimą dėl nekilnojamojo turto ir kt. Tarybos pirmininkas kviesdavo Tarybos narių posėdžius bent du kartus per metus. Visas organizacinis ir vykdomasis darbas buvo sukoncentruotas Vyriausiosios valdybos rankose. Ją sudarė 7 nariai ir 3 kandidatai, kurie buvo renkami paprasta balsų dauguma vieneriems metams. Jie privalėjo atstovauti sąjungai visuose reikaluose, prižiūrėti komisijų darbą, vadovauti skyriams, valdyti sąjungos turtą ir atsiskaityti Tarybai už veiklą. Vyriausioji

---

41 Organizacinio komiteto protokolas Nr. 21. 1937 m. gruodžio 11 d. Ten pat, l. 117.

42 Ten pat.

43 Kariuomenės pirmūnų sąjungos įstatai. Ten pat,
l. 124.