| rušytę (Austrijoje); P. Dielininkaitį, J. Girnių, J. Keliuotį, O. Labanauskaitę, A. Vaičiulaitį (Prancūzijoje); A. Šidlauskaitę (Italijoje).
J. Eretas mokslinės veiklos plėtotei Lietuvoje nemažus nuopelnus priskyrė Friburo universitetui, kuris dvasininkams po Pirmojo pasaulinio karo tarsi atstojo Petrapilio dvasinę akademiją. O nuo dvasiškių neatsiliko ir pasauliečiai. "Friburas ... tėviškai globojo jaunas mūsų jėgas, prakirsdamas jiems langą į platesnį mokslo pasaulį" (p. 39). J. Eretas, pateikdamas S. Šalkauskio pavyzdį, kai šis pasiryžo su Solovjovo filosofija supažindinti Vakarus, ir tai darė ne tik pats, bet įtraukė ir nemaža jaunų mokslininkų, - akcentavo, kad tai liudija, "kaip lietuviai, gyveną ant slenksčio į du pasaulius, gali pasitarnauti abiems. Tai kartu ir savotiško altruizmo ženklas, nes lietuviškieji Solovjovo gerbėjai, mokėdami užmiršti iš rusų patirtas politines skriaudas, iškėlė vieną tauriausių tos tautos sūnų" (p. 39).
J. Eretas, vienas pirmųjų tyrinėdamas lietuvių kultūros istorijos 35-rių metų tarpsnį (1896-1931 m.), parodė, kaip Lietuvos šviesuomenė, atsitraukdama nuo Rytų, pradeda orientuotis į Vakarus (tam, be abejo, didelę įtaką turėjo pasikeitusios politinės sąlygos), Lietuva tampa tarsi savotiška Rytų ir Vakarų kultūros jungiančia grandimi.
Literatūra
- Šalkauskis S. 15 metų kultūrinėje Lietuvos tarnyboje (Prof. J. Ereto atvykimą Lietuvon minint) //Židinys, 1934. T. 20. Nr. 7. P. 47.
- Grinius J. Prof. dr. Juozas Eretas. 60 metų amžiaus sukakties proga // Aidai. 1957. Nr. 1. P. 23-24.
- Ten pat. P. 24.
- Šalkauskis S. 15 metų kultūrinėje Lietuvos tarnyboje (Prof. J. Ereto atvykimą Lietuvon minint) //Židinys, 1934. T. 20. Nr. 8-9. P. 206.
- Grinius J. Prof. dr. Juozas Eretas. 60 metų amžiaus sukakties proga // Aidai. 1957. Nr. 1. P. 25.
- Grinius J. Prof. J. Eretas. 75 metų viršūnėj //Aidai. 1971. Nr. 9. P. 415.
- Yla S. Atžalos // Didysis jo nuotykis. Prof. J. Eretas tarnyboje Lietuvai. Brooklyn N. Y. 1972. P. 205.
- Ten pat. P. 207.
- Eretas J. Dvi generacijos mūsų krikščioniškosios kultūros tarnyboje. Nuo „Tėvynės Sargo" įsteigimo (1896) iki "Naujosios Romuvos" įkūrimo (1931) // LKMA Suvažiavimo darbai. Roma, 1972. T. 7. P. 3-54.
- Yla S. Ateities sąjūdis laiko perspektyvoje // Aidai. 1967. Nr. 7. P. 282.
|