to kalbėjo apie nacių vykdytus romų persekiojimus Vidurio ir Pietryčių Europoje, Vilniaus universiteto doktorantė Aušra Simoniukštytė pristatė savo surinktus karą išgyvenusių Lietuvos romų prisiminimus. Toliau ėjo pranešimai, skirti nūdienos problemoms, kurias patiria Vidurio ir Rytų Europos romai, aptarti. Profesorė Ewa Nowicka iš Varšuvos universiteto apžvelgė įvairius romų atstūmimo aspektus pokomunistinėse šalyse, dr. Daniel Škobla iš Jungtinių tautų vystymo programos Bratislavos biuro (Slovakija) – romų padėties regiono šalyse bruožus. Romų situacijos Lietuvoje ekspertė iš Kauno Eglė Kučinskaitė išanalizavo, kaip Lietuvos romai yra pristatomi oficialiojoje statistikoje. Svečias iš Minsko Nicolai Kalinin, atstovaujantis Baltarusijos romų teisininkų grupei, apžvelgė romų švietimo teisinę padėtį Baltarusijoje, dr. Lev Čerenkov – romų tradicinės kultūros tyrimų, daromų D. Lichačiovo Rusijos kultūrinio ir gamtinio paveldo tyrimo institute, kryptis, Varšuvos universiteto doktorantas Wojciech Połeć – romų švietimo problemas Lenkijoje. Pranešėja iš Latvijos muzikos akademijos kalbėjo apie Latvijos romų tradicinės muzikinės kultūros nykimą nykstant ar keičiantis romų papročiams. Įdėmiai ir džiugiai konferencijoje dalyvavusių Lietuvos romų organizacijų lyderių buvo išklausytas Vilniaus pedagoginio universiteto studentės, deja, vis dar vienintelės Lietuvoje universitetinio išsilavinimo siekiančios romės Rados Bogdanovič pranešimas, apžvelgiantis permainas, kurias patyrė Lietuvos romų bendruomenė, šaliai įstojus į ES.

Totorių ir karaimų sekcijoje buvo perskaityti septyni pranešimai. Iš pradžių išklausytas doc. N. Kasatkinos (Socialinių tyrimų institutas) pranešimas apie istorines diasporas Lietuvos visuomenėje (pvz., žydus, totorius, karaimus), kurios ilgainiui suformavo savitą tapatumą bei ypatingą vidinio solidarumo jausmą, skirtingą nuo kitų etninių mažumų tipų. Prof. T. Bairašauskaitė (Lietuvos istorijos institutas) nagrinėjo Lietuvos karaimų socialinės padėties klausimą XIX a. viduryje, dr. K. Firkavičiūtė (Lietuvos institutas) apžvelgė dabartinės Lietuvos karaimų bendruomenės padėtį ir jos kultūrines iniciatyvas; J. Karpavičiūtė (Vilnius) nagrinėjo Lietuvos karaimų etninio tapatumo problemas sovietmečiu ir posovietmečiu. Dar trys pranešimai buvo skirti totorių problematikai: dr. A. Jakubauskas (Vilnius) nagrinėjo totorių situaciją dabartinėje Lietuvoje, dr. E. Račius (Vilnius) – Lietuvos muftijato idealą, istoriją ir dabartį, dr. M. Tarelko (Baltarusijos valstybinis universitetas) – sufi tekstus chamailuose, esančiuose Baltarusijos nacionalinės akademijos mokslinėje bibliotekoje.

Vienas šios konferencijos tikslų buvo plėtoti akademinės bendruomenės, valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų diskusiją apie tautinių mažumų studijų universitetuose problemas bei romų integraciją Lietuvoje ir užsienyje. Todėl gegužės 13 ir 14 d. vyko dvi apskrito stalo diskusijos su mokslininkais, Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos darbuotojais, tautinių bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų atstovais ir Lietuvos kultūros veikėjais. Pirmo apskritojo stalo – „Jautriausiosios mažumos naujojoje Europoje: studijos, tyrimai ir regioninis bendradarbiavimas“ – dalyviai pabrėžė, kad Lietuvos ir kitų šalių visuomenėse svarbu ne tik pastebėti skirtingas etnines grupes ir kultūros įvairovę, į kurią būtina atsižvelgti rašant iš tiesų išsamią šalies istoriją, bet ir labiau įtraukti tai į demokratiškas mokymo programas ir konkrečiai į universitetines studijas. „Romų integracija Lietuvoje ir kitose Vidurio Europos šalyse: patirtys ir problemos“ buvo skirtas romų integracijos klausimams aptarti. Konstatuota, kad reikia platesnės romų, savivaldybės ir vy-