Antrosios Lietuvos idėja Kazio Pakšto nepriklausomybės laikotarpio darbuose

Iškilusis lietuvių mokslininkas geografas, geopolitikas, visuomenininkas Kazys Pakštas pagarsėjo daugeliu įdomių idėjų, sumanymų, toli siekiančių projektų. Amžininkai, nesugebėję suprasti mokslininko minties vingių, „tematė vieną siaurą jo asmenybės aspektą ir pagal tai jam prilipdė etiketę, kuri jam mažai tetiko“¹. K. Pakšto vizijos, pranašiškos idėjos gavo tuščių, keistų fantazijų, o jų kūrėjas – politikos svajotojo, fantasto vardą, neretai buvo šaižiai puolamas, pašiepiamas. Bene pats kontraversiškiausias K. Pakšto kūrybinio palikimo klausimas – antrosios, atsarginės, Lietuvos idėja, kurią sunkiai suvokė Lietuvos visuomenė, priešiškai vertino valdžios sluoksniai. Pasak K. Pakšto, kovai su jo nuostata „buvo pašvęstas net žvalgybos organo Akies specialus numeris, pilnas šmeižto ir kartumo... Daugumai atrodė gal keista turėti lietuvių kultūros saugų židinį, ne vien prie Nemuno, bet dar ir kuriame tolimame krašte“². L. Balvočiaus leidžiamas visuomenės, kultūros ir politikos laikraštis Akis 1931 m. spalio mėn. numeryje aštriai puolė K. Pakšto Vilniaus problemos sprendimo, katalikiško universiteto kūrimo planus. Skelbė, jog prof. K. Pakštas siūląs nupirkti gerą dalį Madagaskaro salos, į kurią per keliolika metų būsią galima persikelti visai Lietuvai. Nebūtų nei lenkų, nei vokiečių, nei kitų kaimynų, su kuriais vis tenka susipykti, būtų geresnis klimatas. K. Pakštas „dėl šių gėrybių siūlo savo kraštą parduoti. Tai gal savo tėvą, motiną galima parduoti, jeigu tiktai yra išrokavimas?“ – rašė Akis³. Paviršutinišką, mokslininko idėją niekinančią interpretaciją vėliau savo darbuose paneigė K. Pakšto mokinys ir asistentas V. Viliamas⁴, bendramintis ir biografas J. Eretas⁵, B. Babrauskas⁶, P. V. Raulinaitis⁷ ir kiti. Iš Lietuvoje gyvenusių tyrinėtojų lietuvių emigracijos problemai K. Pakšto – „svarbiausiojo kolonizacijos ideologo“ – nuostatoms ir veiklai nemažai dėmesio atseikėjo A. Eidintas⁸. Antrosios Lietuvos svarbą K. Pakšto Lietuvos valstybės ir tautos išsaugojimo planuose nušvietė S. Vaitekūnas⁹.

Senokai parašyti, įvairiuose leidiniuose pasklidę plačiajai visuomenei sunkiai prieinami K. Pakšto darbai, negausios tyrinėtojų publikacijos – visa tai ir dabar daug kam leidžia