| pranešimai rodo, kad sporto organizacijų veikla buvo siejama su vokiečių politika krašte, nes sporto draugijoms vadovavo aukšti autonominių įstaigų valdininkai, neslėpę esą Hitlerio politikos šalininkai. Žinoma, kriminalinės policijos biuletenius ir VSD agentūrinius pranešimus reikėtų vertinti kritiškai dėl aiškių tendencijų, nes kone kiekviename vokiečių susibūrime matyta vien ardomoji veikla bei nacionalizmo propagavimas. Kita vertus, savo tikrųjų tikslų vokiečiai ir neslėpė: aludėse bei kitose viešose vietose pasigirsdavo grasinimų „greitu Hitlerio atėjimu“, šūkavimų „Žemaičiai lauk“ ar „Heil Hitler“.
Daugiau dėmesio reikėtų skirti sporto draugijų vadovybei. Įtakingos futbolo asociacijos „Žaidimų klubo“ vicepirmininkas Paulius Kiauka (Kwauka) visuomet buvo aktyvus vokiečių teisių gynėjas, 1933 m. jis tapo Socialistinės tautos sąjungos Klaipėdos miesto vadu. 1931 m. Dviratininkų draugijai vadovavo revanšistinėmis nuotaikomis gyvenantys suvokietėję J. Kuršaitis, J. Trakis (nuo 1933 m. aktyvūs nacistai) ir
V. Bertulaitis (Bertuleit) (1933 m. tapęs nacionalsocialistų vado E. Noimano pavaduotoju). Pažymėtina, kad iš Dviratininkų draugijos 1932 m. susikūrė jaunimo nacistų grupė ir smogikų būrys, vadovaujamas Ericho Lapino25. KKR atstovas Klaipėdoje A. Rimdžius taip apibūdina vokiečių KKSS vadus: „(...) advokatas Šrėderis – vienas iš stipriausių vokiškumo šulų, sekretorius Valganas (Walgahn) – buvęs Šreiberio direktorijos narys, Blodė – magistrato tarnautojas, „zasininkas“, mechanikas Morkas – įveltas į Vokietijos šnipų tinklą (...). Visi nacionalsocialistinių siekių vykdytojai.“26 Akivaizdu, jog sporto draugijų vadovybės politinės pažiūros turėjo lemiamos reikšmės priimant įvairius sprendimus. Eiliniai klubų nariai turėjo paklusti autoritetingų vadų valiai. Turint galvoje, kokios kovos virė tarp Klaipėdos krašto autonominių įstaigų ir Lietuvos valdžios institucijų, reikėjo tikėtis šių batalijų tęsinio tarp Klaipėdos ir Kauno sporto administratorių.
2. Lietuvos sporto institucijų ir vokiečių sporto draugijų santykių krizė
1926 m. KKSS įstojo į LSL ir įsitraukė į Lietuvos sportinį gyvenimą, tačiau nuo ketvirtojo dešimtmečio pradžios vokiečių sporto draugijų santykiai su LSL blogėjo. Tai sąlygojo beveik nuo Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos prasidėjusi Vokietijos inspiruota Klaipėdos krašto vokiečių autonominių įstaigų kova su Lietuvos valdžios institucijomis dėl įtakos. Nuo ketvirtojo dešimtmečio pradžios nepasitenkinimas ir įtampa Klaipėdos krašte tolydžio didėjo. Priminsime, kad 1930 m. vasarą įvyko M. Reizgio direktorijos krizė, paleistas II seimelis, paskelbti rinkimai į III seimelį, prieš tai išleidus naujus rinkimų įstatymus, naudingus lietuviams. 1932 m. daug sumaišties Klaipėdos krašte sukėlė direktorijos pirmininko O. Betcherio atstatydinimas ir Klaipėdos byla Tautų Sąjungos Taryboje27. Šie politiniai konfliktai atsispindėjo ir vokiečių sporto draugijų santykiuose su Lietuvos sporto institucijomis.
Tarp vokiečių įtakingiausias „Žaidimų klubas“ nuo 1930 m. pradėjo visiškai nesiskaityti su LSL nutarimais, ignoravo jos statutą, žaidė tik su Vokietijos komandomis. „Žaidimų klubas“ tokį savo elgesį motyvavo tuo, kad jų futbolininkai yra labai aukšto lygio ir Lietuvoje neturi lygiaverčių partnerių rungtynėms. 1931 m. „Žaidimų klubo“ vicepirmininkas P. Kiauka pareiškė: „‘Žaidimų klubas’ turi ten žiūrėti, kur jis
___
25 Žostautaitė P. Min. veik., p. 232.
26 1937 m. vasario 27 d. Klaipėdos krašto sporto apygardos pirmininko A. Rimdžiaus slaptas raštas KKR direktoriui // LCVA, f. 933, ap. 1, b. 374, l. 156.
27 Plačiau apie tai: Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923–1939 m. Vilnius, 1992. |
dizainas ir programavimas giriaus