Lietuvos valdovų insignijos majestotiniuose antspauduose: karūna, skeptras, kalavijas, mitra

Kaip buvo karūnuotas Mindaugas ir kokios insignijos kokia eilės tvarka jam buvo įteiktos, tiksliai nėra žinoma. Pirmojo Lietuvos karaliaus karūnacijos ceremonialas neišliko. Neabejotinai Mindaugo karūnacija turėjo atitikti Europos to meto karalių karūnavimo tradiciją. karūnavimo ceremonija dažniausiai būdavo sudaryta iš dviejų pagrindinių dalių: karaliaus patepimo ir pačios karūnacijos – karaliaus insignijų įteikimo²⁴. Vokiečių tyrinėtojas
G. Waitz nustatė bendrą šaltinį, iš kurio veikiausiai kilo Europos monarchų karūnavimo formuliarai – tai Ordo Romanus – Romos karalių karūnavimo formulė²⁵.

Mindaugo karūnacija istorikų datuojama 1253 m. liepos 6 d.²⁶ Kaip rašo Livonijos eiliuotoji kronika, Lietuvos karalių vainikavo gavęs popiežiaus įgaliojimus Vokiečių ordino magistras Andrius Štirlandas kartu su Kulmo vyskupu²⁷. Karūna, pasak šios kronikos, buvo pagaminta Rygoje²⁸. Kas, be karūnos, dar galėjo būti įteikta naujajam karaliui? Tiksliausią atsakymą galime gauti pažvelgę į Mindaugo antspaudą. Jame matomos šios karaliaus insignijos: karūna, dešinėje rankoje skeptras, papuoštas lelija, o kairėje – valdžios obuolys su kryžiuku viršuje; valdovas dėvi apsiaustą²⁹. 1393 m. notariniame akte esantis Mindaugo antspaudo aprašymas taip pat mini skeptrą ir obuolį: […] erat sculpta ymago regis sedentis cum sceptro in manu dextra et in manu sinistra cum pomo et une cruce super dicto pomo […]³⁰. Skeptras baigiasi lelijos žiedu³¹. Mindaugo karūną nagrinėjęs vokiečių istorikas M. Hockij apibūdino ją kaip tą, kuri buvo rasta Polocke ir lenkų istorikų yra siejama su Konrado I, Mazovijos kunigaikščio, asmeniu³². Mindaugas, priėmęs karūną iš Vokiečių ordino magistro Andriaus Štirlando rankų, veikiausiai buvo karūnuotas pagal vokiečių karalių karūnavimo ceremonialą³³. Skeptras ir obuolys bei karūna yra dažniausiai Vokietijos karalių ar imperatorių antspauduose pasitaikančios regalijos³⁴. Apie

___

24 Kutrzeba S. Źródła polskiego ceremoniału koronacyjnego, t. 12, zeszyt 1, p. 73.

25 Waitz G. Die Formeln der deutschen Königs-und der römischen Kaiser-Krönung vom zehten bis zum zwölften Jahrhundert. Göttingen, 1872, p. 27, etc. Cituota pagal – Kutrzeba S. Źródła polskiego ceremoniału koronacyjnego, t. 12, zeszyt 1, p. 73.

26 Stakauskas J. Lietuva ir Vakarų Europa XIII a. Kaunas, 1934, p. 93; Gudavičius E. Kryžiaus karai Pabaltijyje ir Lietuva XIII a. Vilnius, 1989, p. 107.

27 Livländische Reimchronik. Mit Anmerkundgen, Namenverzeichniss und Glossar. Herausgegeben von Leo Meyer. Paderborn, 1876, p. 81–88. Cituota pagal – Gudavičius E. Mindaugas. Vilnius, 1992, p. 237–238.

28 Ibid., p. 239.

29 Kętrzyński W. O dokumentach Mendoga króla litewskiego // Rozprawy Akademii Umiejętności. Wydział Historyczno-Filozoficzny (toliau – O dokumentach Mendoga). Kraków, 1907. Serya II, t. 25, p. 180–222, tab. 2.

30 Ibid., p. 201.

31 S. Kutrzeba savo straipsnyje kalba apie skeptrą ir vadinamąją virga arba baculus – lazdą, karaliaus kaip teisėjo valdžios simbolį. Ši lazda neretai reikšdavo skeptrą, tačiau kartais buvo vaizduojama šalia. Šis karaliaus kaip teisėjo valdžios simbolis baigdavosi kryžiumi arba lelijos žiedu. Lenkijoje tokia insignija nebuvo naudojama karūnacijos ceremonijoje, o antspauduose skeptras neretai buvo vaizduojamas kaip virga su lelija. Kutrzeba S. Źródła polskiego ceremoniału koronacyjnego, t. 12, zeszyt 3, p. 293.

32 Hockij M. Die krone des Mindaugas // Zeitschrift für Ostforschung. 1954, t. 3, p. 397–415. Lileyko J. Regalia polskie, p. 19.

33 Iki viduramžių pabaigos Šv. Romos imperijos valdovai vainikavosi tris kartus: pirmą kartą Achene Vokietijos karalystės karūna, antrą kartą Monce arba Milane geležine Lombardijos karūna ir trečią kartą Romoje prie šv. Petro kapo – šv. Romos imperatoriaus vainiku. Tarp 14 pagrindinių Vokietijos imperatorių insignijų buvo minimas obuolys, vainikas, skeptras, kalavijas. Iåćåš O. Āńåīįłą˙ čńņīšč˙, t. 2, p. 322–323.

34 Otono Didžiojo I antspaude vaizduojamas imperatorius iki juosmens su karūna ant galvos, laikantis kalaviją dešinėje rankoje, o obuolį kairėje – Iåćåš O. Āńåīįłą˙ čńņīšč˙, t. 2, p. 123. Otono III karališkajame antspaude vaizduojamas valdovas iki juosmens su skeptru dešinėje ir obuoliu kairėje, o imperatoriškajame matome visą valdovo, stovinčio ant žemės rutulio, figūrą, dešinėje rankoje laikančią ietį, kairėje obuolį – Ewald W. Siegelkunde. Tafel 17. Nr. 4, 5. Imperatorius Konradas II jau vaizduojamas sėdintis soste su skeptru dešinėje ir obuoliu kairėje – Iåćåš O. Āńåīįłą˙ čńņīšč˙, t. 2, p. 152.