buvo vertas 2,336 mln. markių69. Naujasis savininkas padidino akcinį kapitalą, racionalizavo ir išplėtė gamybą, iki 1914 m. tam skirdamas beveik 5,7 mln. markių70. Tuomet įmonė jau turėjo 11 celiuliozės viryklių (1900 m. veikė penkios), buvo gaminama įvairių rūšių nebalinta celiuliozė.

Pirmaisiais gamybos metais buvo pagaminta tik 2805,2 t celiuliozės71. Iki fuzijos su Ašafenburgo bendrove fabrikas gamino vidutiniškai
6 tūkst. t celiuliozės per metus. Sparčiai modernizavus įrengimus, 1906 m. metinė celiuliozės gamyba jau pasiekė 13 tūkst. t, o investavus į gamybinių pajėgumų plėtrą metinė produkcija Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse pasiekė
33, 4 tūkst. t lygį72. Gera Klaipėdos fabriko celiuliozės kokybė netrukus pelnė tarptautinį pripažinimą, didžioji dalis produkcijos buvo realizuojama užsienyje. Antai 1909–1910 m. parduota
45 070,6 t celiuliozės Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos, Olandijos, Ispanijos ir net už vandenyno gyvenantiems pirkėjams73. Beveik visa parduota produkcija buvo išgabenama laivais.

Be celiuliozės, įmonėje taip pat buvo gaminamas popierius (vyniojamasis, maišeliams ir maišams, šilkinis ir kt.). Fabrike ilgą laiką veikė viena popieriaus gaminimo mašina, kurios pajėgumas buvo 6–8 t popieriaus per parą. Metinė produkcija svyravo: 1908 m. buvo pagaminta 1100 t, 1913 m. – 2140 t popieriaus74. Pradžioje didesnė dalis pagaminto popieriaus buvo parduodama vietinėje rinkoje, – pavyzdžiui, 1907 m. jūra buvo išgabenta tik 11,2 t popieriaus. Nuo 1909 m. padėtis pasikeitė, 1911 m. buvo eksportuota 2580,6 t popieriaus75.

Gerokai vėliau – 1917 m. – fabrike iš celiuliozės gamybos atliekų buvo pradėtas gaminti spiritas.

Klaipėdos celiuliozės fabrikas buvo stambiausia krašto pramonės įmonė. Pirmaisiais veiklos metais jame dirbo apie 200–300 darbininkų, 1910 m. jų buvo jau 550, o Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse – 600 darbininkų76. Kasmet gamybai buvo sunaudojami dideli žaliavų kiekiai. Pagrindinė celiuliozės gamybos žaliava buvo eglės mediena, įmonė taip pat įsiveždavo didelius kalkakmenio, sieros masės (sieros žvyro, sieros piritų) ir akmens anglies kiekius. Mediena fabrikas apsirūpindavo daugiausia iš Žemaitijos bei Nemuno ir Neries baseinų miškų (retkarčiais nemažai popiermalkių buvo įsigyjama Rytprūsių girininkijose). Didžioji dalis medienos pasiekdavo fabriką pigesniu vandens keliu, likusi dalis – mišriu geležinkelio bei vandens keliu. Pavyzdžiui, 1909 m. fabrikui buvo pristatyta 178,3 tūkst. m³ medienos. Didžioji dalis (107 tūkst. m³) buvo atplukdyta sieliais ir laivais Nemunu, likusi dalis pasiekė fabriką mišriu būdu iš Žemaitijos miškų77. Beje, nuolatiniai medienos tiekėjai buvo kunigaikštis Oginskis

---

69 Bericht der in der Generalversammlung vom 22. Juni 1915 bestellten Revisions-Kommission der Aktiengesellschaft für Maschinenpapierfabrikation Aschaffenburg // MLIM FF, nr. 49 993.

70 Ten pat.

71 Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memel für das Jahr 1900. Memel, 1901, S. 39.

72 Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memel für das Jahr 1906. Memel, 1907, S. 36; MLIM FF, nr. 49 993.

73 Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memel für das Jahr 1909. Memel, 1910, S. 74; Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memel für das Jahr 1910. Memel, 1911, S. 62.

 74 MLIM FF, nr. 49 993.

75 Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memel für das Jahr 1907. Memel, 1908, S. 68; Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memel für das Jahr 1908. Memel, 1909, S. 61; Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memel für das Jahr 1911. Memel, 1912, S. 99; Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memel für das Jahr 1913. Memel, 1914, S. 114.

76 Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memel für das Jahr 1910. Memel, 1911, S. 6; Mikulicz S. Kłajpeda w polityce europejskiej. Warszawa, 1976, s. 18; Jahn L., min. veik., p. 69.

77 Uebersicht über die Eingänge, Abgaben und Holzpreise in der Zeit vom Jahre 1906 bis 1920 // MLIM FF, nr. 59 217.