| užsimena apie jokius Livonijos vokiečių gynybinius veiksmus jūroje, Kuršių mariose ar Dangės upėje; kuršių, žemgalių ir lyvių išplėtotos laivininkystės panaudojimas Livonijos karo veiksmuose beveik neatsispindi jos naratyviniuose šaltiniuose, o 1227 m. Saremą užkariavo ir 1261 m. numalšino Livonijos kariuomenė, atėjusi ledu56.
Susidaro vaizdas, kad XIII a. viduryje Klaipėda nebuvo svarbi Ordino karinė jūrų bazė, ja labiausiai naudotasi tik kaip sausumos žygių atrama. O sausumos žygiais iš Rygos buvo pastatyta tiek pati Klaipėda, tiek Šv. Jurgio pilis, tiek 1260 m. siekta šiai piliai padėti. Nemune tik aštuntajame dešimtmetyje pradėjo veikti Vokiečių ordino prūsiškosios šakos laivynas. Kaip tokiomis sąlygomis „ordinas įsitvirtinęs Klaipėdoje jau XIII a. viduryje tikrai
galėjo suvokti, kad pagrindinė strateginė arterija veržtis į Lietuvos gilumą57 yra Nemunas, kuriuo jis plačiai naudojosi XIV a.“?
Aptariant paties Jurbarko duomenis, taip pat svarbu išsiaiškinti, ką ir kiek šiuo metu įmanoma jais remiantis spręsti. Literatūroje minimi atsitiktinių kasinėjimų metu rasti plytgaliai, degėsiai, metaliniai daiktai58. Aptariat Kalnėnų kaimui priskiriamus Bišpiliukus ir Mituvos – Imsrės santaką, abiem atvejais dar keltinas atskiro gylio sluoksnių klausimas. Pasirinkdamas Šv. Jurgio piliai Kalnėnų lokalizaciją59, bet kartu apeliuodamas į XIV a. Vokiečių ordino pilies toponimiką, R. Batūra Bišpiliukų vietos kalno įvaizdį nediferencijuodamas paremia ir Imsrės žiočių60 duomenimis61. Bet Nemuno vandens lygis yra viena62, sąnašos krantuose63 – kita, o piliavietės reljefo pokyčiai64 – dar kas kita. Todėl apie Šv. Jurgio kalno įvaizdį XIII a. (siejant tai su Jurbarku) rimtai kalbėti galima tik turint Bišpiliukų ir Mituvos – Imsrės santakos geologinius pjūvius. Juo labiau, kad bent XX a. per pavasario potvynius Bišpiliukai būdavo tiek užliejami, jog kyšodavo tik kalvelės viršūnė65 (pakilusią pievą ir spėjamą dirbtinį kalvelių paaukštinimą ar net supylimą66 irgi rei-
___
56 LRCh, p. 88–89: „die schif, die kein der Mimele wart / solden, die wurden schiere bereit. / das was den Samen nicht leit. (…) dar unte begunden kźren / die Samen ūf das wilde mer. / ein teil vūr ouch ir her / mit schiffen oben um das lant, / das ist das vrische hab genant. / dar mite kārten sie dō / zūr Mimele unde wāren vrō. / dō sie mit schiffen quāmen von dem mere, und vernāmen / von dem die brūdere der Samen mūt, / der endachte sie nicht gūt. (…) da sach man Samen alsō vil, / das sie wāren āne zil, / sie hatten dā schiffen / die Mimele sō begriffen, / das man dar uber mochte gān. (…) das was den brūderen vil leit / sie bereiten wol ir wer. (…) sie (sambiai – E. G.) drungen und trāten zū / der der burge; sumelich zū frū, / hatte des morgens ūf gestān. / der mūste dā zū pfande lān / den lib, den er dar hatte brācht, / alleine er es nicht hatte gedācht, / das geschach doch manchem dā. / sint entraten sie nicht zū nā“; 145–146.
Fragment einer Urkunde der ältesten Livländischen Geschichte in Versen... Dr. Liberius Bergmann, Riga, 1817, p. 43: „Die brude’ uf der burge do / Wurden algemeine vro / Das in got helfe hatte gesant / Die heiden do sie hatten gebrant / ir toten, do ritten sie dan / Das was truric manich man (…) Vuren wider zu samelant / In schiffen vaste vme den strant“.
Pavulāns V. Latvijas tautību kuģniecība agrā feodālisma laikmetā // Feodālisms Baltijas reģionā. Zinātnisko rakstu krājums. Rīga, 1985, p. 17–34; HL, p. 445–449; Schwartz Ph. Kurland im dreizehnten Jahrhundert bis zum Regierungs antritt Bischof Emunds von Werd. Leipzig, 1875, p. 110.
57 Gal reikėtų paaiškinti, ką tuo metu reiškė Lietuvos giluma: nekariaujančios su ordinu Lietuvos karalystės valdovo domeną ar etninio lietuvių teritorijos masyvo pakraštį Karšuvą?
58 Mūsų Lietuva. Krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. Paruošė B. Kviklys, South Boston, 1968, t. 4 (toliau – ML), p. 568–569; Urbanavičius V. Senųjų gyventojų pėdsakai // Jurbarkas, p. 19; Baliulis A. Min. veik., p. 28.
59 Batūra R. Min. veik., p. 80 (30, 31 nuor.).
60 ML, p. 569.
61 Batūra R. Min. veik., p. 82 (42 nuor.).
62 Greta kitų aplinkybių reikia atsižvelgti ir į Nemuno vagos dugno kilimą. Žemupyje jis visą laiką kyla, bet tai vyksta netolygiai, o praėjo vis dėlto 800 metų – žr. Kavoliutė F. Min. veik., p. 14.
63 Tai nurodo pats R. Batūra. Min. veik., p. 82.
64 ML, p. 591.
65 Ten pat.
66 P[aunksnis] K. Bišpiliai // Lietuviškoji enciklopedija. Kaunas, 1935, t. 3, p. 1267–1268. |
dizainas ir programavimas giriaus