| parengti sąjungos įstatus ir sukviesti pirmą posėdį jiems apsvarstyti. Rengiant įstatus buvo konsultuojamasi su M. Sleževičiumi ir remiamasi Rusijos moterų lygiateisiškumo lygos įstatais80. G. Petkevičaitė komiteto posėdį įstatams svarstyti sukvietė 1907 m. lapkričio 21 d. Vilniuje, M. Putvinskaitės bute. Iš Kauno atvyko tik dvi atstovės – K. Norkytė ir C. Leonienė. Jos informavo, kad kaunietės komiteto narės atsisako dalyvauti kuriant sąjungą. Vilnietės, suprasdamos organizacijos įkūrimo svarbą ir siekdamos išlaikyti vieningą komitetą, pasiuntė F. Bortkevičienę ir S. Kymantaitę-Čiurlionienę į Kauną išsiaiškinti padėties. S. Kymantaitė-Čiurlionienė apie susitikimą su kaunietėmis rašė: „Jos laukė mūsų Robašauskų bute. […] Tai buvo juokingas posėdis! […] prie apvalaus stalelio sėdėjo visos (rodos septynios ) […], o dirigentas – ar gal net keli – sėdėjo gretimame kambaryje: durys vis buvo kiek praviros, ir vis viena iš posėdžiaujančių bėgo ten instrukcijų“81. Kaunietės nesutiko, kad kuriamos organizacijos centras būtų Vilniuje ir kad ten vyktų komiteto posėdžiai, nes tame mieste yra daug socialisčių. Vilnietės grįžo nieko nepasiekusios. Kaunietės nedalyvavo rengiant organizacijos įstatus, nes kunigai jau buvo padavę generalgubernatoriui prašymą leisti įkurti katalikišką moterų organizaciją. Buvo parengti ir tokios organizacijos įstatai. Vilnietės taip pat įteikė generalgubernatoriui pataisytus įstatus, tačiau gavo atsakymą, kad viena lietuvių moterų organizacija įsteigta ir todėl įstatai netvirtinami82. Taigi 1908 m. kovo 21 d. buvo įkurta Lietuvos katalikių moterų draugija ir užkirstas kelias pažangioms moterims organizuotai vieningai veikti.
Kunigai suvažiavimo metu ir vėliau parodė, kad krašte turi daugiau įtakos nei kitos politinės partijos ir kad būdami arčiausia kaimo žmonių gali tiesiogiai daryti jiems įtaką.
Taip Lietuvos moterų judėjimas, prasidėjęs 1905 m. kaip vieningas procesas, turėjęs tikslą sutelkti moteris kovai už Lietuvos nepriklausomybę ir politinį lygiateisiškumą su vyrais, 1908 m. suskilo į dvi sroves: katalikių ir socialliberalių. Katalikiška srovė 1908 m. kovą įkūrė Lietuvos katalikių moterų draugiją, kurios įstatus patvirtino Kauno gubernatorius. Socialdemokratės ir demokratės įkūrė Lietuvos moterų susivienijimą, kurio įstatų carinė valdžia netvirtino, nes dvi moterų organizacijos negalėjo veikti. Lietuvos klerikalai savo aktyviu įsikišimu į moterų judėjimą prisidėjo prie jo skilimo.
1907 m. moterų suvažiavimas buvo svarbus tolesnio moterų politinio sąmonėjimo ir politinės veiklos, kovos už vyrų ir moterų politinių teisių sulyginimą bei rūpinimosi visų socialinių sluoksnių moterų reikalais įvykis. Šiuo suvažiavimu prasidėjo aktyvus moterų judėjimas už politinį ir visuomeninį lygiateisiškumą.
80 S. Čiurlionienė-Kymantaitė. Raštai. Vilnius, 1988, t. 3, p. 294.
81 Ten pat, p. 295.
82 Ten pat, p. 296. |
dizainas ir programavimas giriaus