| karaliaus karūną. Tai, ko jis negalėjo nešioti ant galvos, bet galėjo siekti. Jei tai būtų vadinamoji kunigaikščio mitra, nebūtų jokio politinio ar ikonografinio pagrindo laikyti ją rankoje. Šią hipotezę patvirtintų ir kita insignija – skeptras, kuri taip pat priklauso karališkojo rango asmenims43. Gedimino mėginimai krikštytis, kurie būtų atvėrę kelią valstybės rango keitimui, taip pat neprieštarauja prielaidai, kad majestotiniame antspaude būta karaliaus insignijų44.
Vytauto majestotiniame antspaude matome jau visai kitos politinės programos išraišką ir kitas valdovo valdžios insignijas. Tai pirmiausia kalavijas ir kunigaikščio mitra, apsiaustas bei skydas su Vyčiu45.
Kalavijas, kaip viena seniausių karaliaus insignijų, taip pat yra ir kunigaikščio valdžios simbolis46. Kaip neatsiejamą suverenios Lietuvos valstybės valdžios simbolį jį minėjo vyskupas Valerijonas Portasevičius 1566 m. birželio 28 d. vykstant aršiems ginčams dėl Lenkijos ir Lietuvos unijos. Kalavijo įteikimą pakėlimo didžiuoju kunigaikščiu ceremonijoje V. Protasevičius vadina sena lietuviška tradicija47. Vyskupas priminė, kad Žalgirio mūšio lauke vokiečiai įteikė po kalaviją Jogailai ir Vytautui, tuo norėdamas pabrėžti, jog jiedu buvo pripažinti kaip suverenūs valdovai. Kalavijas kartu su kitomis insignijomis minimas ir M. Strijkovskio kronikoje, kai autorius aprašo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pakėlimo ceremoniją48.
J. Dlugošas mini Švitrigailai tapus didžiuoju kunigaikščiu Jogailos atsiųstą žiedą49. Žygimantas Kęstutaitis turėjo būti intronizuojamas pagal galiojusią tradiciją50. M. Strijkovskis kalaviją mini ir vėlesnių valdovų pakėlimo ceremonijose51. Lenkijos karalių karūnavimo ceremoniale taip pat minimas lietuviškas kalavijas, kuris buvo įteikiamas karaliui kartu su kitais kalavijais52. Tai vėlyvas XVIII a. paminėjimas.
___
43 Lenkijoje skeptras kaip karaliaus insignija pirmą kartą minimas XIII a. šv. Stanislovo gyvenimo aprašyme kalbant apie Boleslovo Narsiojo karaliaus insignijas. Kopera F. Dzieje skarbca koronnego, p. 18.
44 Apie Gedimino mėginimus krikštytis rašė Gudavičius E. Pirmasis Gedimino krikšto bandymas // Politika. 1991. Nr. 2, p. 11–13. To paties. Gediminas. Politinio portreto bruožai // Politika. 1991, Nr. 11, p. 19, 26; Ivinskis Z. Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties. Vilnius, 1991, p. 225–232; Nikžentaitis A. Gediminas. Vilnius,
p. 28–37, 51–67. Visa ikikarinė literatūra apie Gedimino mėginimus krikštytis, pasak A. Nikžentaičio, nurodyta: Preussisches Urkundenbuch. Band 2, p. 285; Jučas M. Krikščionybės kelias į Lietuvą. Vilnius, 2000, p. 37–49.
45 Vytauto majestotinį antspaudą aprašė Gumowski M. Pieczęcie książąt litewskich // Ateneum Wileńskie (toliau – Pieczęcie książąt). 1930. Rocznik 7, zeszyt 1–4,
p. 720–721, tab. V 34; Jonynas I. Vytauto ženklas // Vairas. 1930, Nr. 4, p. 33–34; Semkowicz Wł. Sfragistyka Witolda. Otbitka z Wiadomości Numizmatyczno-Archaeologicznych, Rocznik 1930. Kraków, 1931, t. 13, p. 19–21, Nr. 6.
46 Vėliau kalavijas įgavo dar ir kunigaikščio kaip teisėjo valdžios simbolinę reikšmę gladius iustitiae. Lileyko J. Regalia polskie, p. 24. Šio termino nereikia painioti su terminu „jus gladius“, kuris buvo vartojamas kalbant apie Vilniaus vyskupo valdžią. Didysis kunigaikštis Aleksandras leido Vilniaus vyskupams naudotis pasaulietine valdžia ir kalaviju ginti jiems priklausančias Vilniaus žemes nuo kitatikių išpuolių, o popiežius Aleksandras VI 1501 m. birželio 6 d. raštu šią teisę patvirtino – Polaczkówna H. Stemata Polonica: Rękopis Nr. 1114 Klejnotów Długosza w Bibliotece Arsenału w Paryżu // Prace sekcyi historyi sztuki i kultury Towarzystwa naukowego we Lwowie. Lwów, 1929 (toliau – Polaczkówna H. Stemata Polonica), t. 1, p. 170.
Senajame testamente kalavijas simbolizuoja Karą
(LV 26, 25 ir 33; Ez 14, 17 ir 21) ir Teisingumą (Ez 21). Lexikon, t. 4, p. 136.
47 Kalbos publikacija buvo parengta iš Tito Działińskio bibliotekos rankraščio – Dziennik Warszawski. 1826, t. 5, p. 160–177.
48 Stryjkowski M. Kronika polska, litewska, żmudzka i wszystkej Rusi, t. 2, p. 2, 60, 97.
49 Długosz J. Opera omnia. Cracoviae, 1877, t. 13,
p. 418.
50 Jogailos nurodymai pasiuntiniams – AUPL, Nr. 54, p. 76–77.
51 Aleksandro, Žygimanto Augusto – Stryjkowski M. Kronika polska, litewska, żmudzka i wszystkej Rusi, t. 2,
p. 293, 339.
52 Kutrzeba St. Ordo coronandi, p. 204. T. Czackio komisija 1792 m. karūnos ižde rado keturis kalavijus: Szczerbiec, Žygimanto kalaviją, kalaviją su Lenkijos herbu ir kalaviją su Lietuvos herbu – Maisel W. Archeologia prawna, p. 226. |
dizainas ir programavimas giriaus