Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai19 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (19 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 19

Visuomenės nuomonės veikimo sąlygos sovietinėje Lietuvoje

Klumbys Valdemaras

Doktorantas

Vilniaus universiteto

Istorijos fakulteto

Naujosios istorijos katedra

El. paštas: klumbys@gmail.com

 

Po 1940 m. birželio senoji, „buržuazinė“ Lietuvos visuomenės sankloda buvo sunaikinta ir turėjo būti sukurta nauja, socialistinė. Su ideologijos nubrėžtais jos kontūrais reali socialistinė visuomenė neturėjo bemaž nieko bendra. Šios naujos – sovietinės – visuomenės veikimas iki šiol tirtas nedaug. Tyrimai daugiausia koncentruojasi į politinę istoriją, neretai akcentuojant tik pasipriešinimo / prisitaikymo dimensijas. Toks tyrimo būdas sovietinę visuomenę, jos sandarą bei raidą palieka nuošalyje, neleidžia įsigilinti į joje vykusius procesus. Tai trukdo visapusiškai tirti sovietinės Lietuvos (taip pat ir pasipriešinimo) problemas.

Tiriant sovietinės Lietuvos istoriją svarbu suvokti tuomet veikusius socialinius mechanizmus, nuo kurių nemaža dalimi priklausė žmonių ir jų grupių elgseną. Jie, o ne tik režimo prievarta lėmė didesnį ar mažesnį visuomenės priešinimosi laipsnį, vienokią ar kitokią žmonių laikyseną.

Viena iš svarbesnių socialinio tinklo dalių bene visose visuomenėse yra visuomenės nuomonė. Jos paiso ir autokratai, ir despotai. Net totalitariniai režimai turi atsižvelgti (bent jau laikinai) į ją. Ne veltui masinės informacijos priemonės, darančios labai didelę įtaką visuomenės nuomonei, buvo tokios svarbios sovietiniam režimui. Tačiau nors jis visiškai užvaldė masines informacijos priemones, negalima teigti, kad visuomenė visiškai perėmė per jas skleidžiamą pasaulio vaizdą bei požiūrį į jį. Lygiai taip pat negalima teigti, kad išnyko nepriklausoma visuomenės nuomonė sutapdama su „partijos ir vyriausybės“ nuomone, ko siekė režimas. Ji ne tik išliko ir cirkuliuodavo vykstant tarpasmeninei komunikacijai, bet kartais patekdavo ir į viešumą, nors gana sunkiai.

Šio straipsnio objektas ir yra visuomenės nuomonės veikimo sąlygų analizė. Daugiausia dėmesio bus skirta postalininių laikų visuomenei, kurioje visuomenės nuomonė galėjo reikštis laisviau ir turėjo didesnę įtaką. Tačiau bus naudojamasi ir duomenimis iš Stalino laikų. Mat straipsnyje aprašomi fenomenai buvo sovietinės visuomenės struktūriniai elementai ir egzistavo visą sovietmetį. Tolesnių tyrimų reikalautų klausimas, ar šiame darbe išskirti fenomenai egzistavo visoje Sovietų Sąjungoje, ar buvo būdingi tik Lietuvai (Pabaltijui). Mat Lietuvoje vis dėlto išliko tam tikrų nepriklausomo visuomeninio gyvenimo elementų, turinčių kai kurių panašu

124

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus