Doktorantas
Vilniaus universiteto
Istorijos fakulteto
Naujosios istorijos katedra
El. paštas: klumbys@gmail.com
Po 1940 m. birželio senoji, „buržuazinė“ Lietuvos visuomenės sankloda buvo sunaikinta ir turėjo būti sukurta nauja, socialistinė. Su ideologijos nubrėžtais jos kontūrais reali socialistinė visuomenė neturėjo bemaž nieko bendra. Šios naujos – sovietinės – visuomenės veikimas iki šiol tirtas nedaug. Tyrimai daugiausia koncentruojasi į politinę istoriją, neretai akcentuojant tik pasipriešinimo / prisitaikymo dimensijas. Toks tyrimo būdas sovietinę visuomenę, jos sandarą bei raidą palieka nuošalyje, neleidžia įsigilinti į joje vykusius procesus. Tai trukdo visapusiškai tirti sovietinės Lietuvos (taip pat ir pasipriešinimo) problemas.
Tiriant sovietinės Lietuvos istoriją svarbu suvokti tuomet veikusius socialinius mechanizmus, nuo kurių nemaža dalimi priklausė žmonių ir jų grupių elgseną. Jie, o ne tik režimo prievarta lėmė didesnį ar mažesnį visuomenės priešinimosi laipsnį, vienokią ar kitokią žmonių laikyseną.
Viena iš svarbesnių socialinio tinklo dalių bene visose visuomenėse yra visuomenės nuomonė. Jos paiso ir autokratai, ir despotai. Net totalitariniai režimai turi atsižvelgti (bent jau laikinai) į ją. Ne veltui masinės informacijos priemonės, darančios labai didelę įtaką visuomenės nuomonei, buvo tokios svarbios sovietiniam režimui. Tačiau nors jis visiškai užvaldė masines informacijos priemones, negalima teigti, kad visuomenė visiškai perėmė per jas skleidžiamą pasaulio vaizdą bei požiūrį į jį. Lygiai taip pat negalima teigti, kad išnyko nepriklausoma visuomenės nuomonė sutapdama su „partijos ir vyriausybės“ nuomone, ko siekė režimas. Ji ne tik išliko ir cirkuliuodavo vykstant tarpasmeninei komunikacijai, bet kartais patekdavo ir į viešumą, nors gana sunkiai.
Šio straipsnio objektas ir yra visuomenės nuomonės veikimo sąlygų analizė. Daugiausia dėmesio bus skirta postalininių laikų visuomenei, kurioje visuomenės nuomonė galėjo reikštis laisviau ir turėjo didesnę įtaką. Tačiau bus naudojamasi ir duomenimis iš Stalino laikų. Mat straipsnyje aprašomi fenomenai buvo sovietinės visuomenės struktūriniai elementai ir egzistavo visą sovietmetį. Tolesnių tyrimų reikalautų klausimas, ar šiame darbe išskirti fenomenai egzistavo visoje Sovietų Sąjungoje, ar buvo būdingi tik Lietuvai (Pabaltijui). Mat Lietuvoje vis dėlto išliko tam tikrų nepriklausomo visuomeninio gyvenimo elementų, turinčių kai kurių panašu |