| didesnė nei Anglijoje62, tačiau Anglijoje dėl naujų technologijų (įrengimų) diegimo vyksta didelis medvilnės pramonės šuolis ir Prancūzija aplenkiama. Teoretiko teigimu, Didžioji Prancūzijos revoliucija buvo kovos su Anglija dėl hegemonijos KPS kontekste pralaimėjimo padarinys63. Anglija yra pirmoji valstybė po 1760 m., kuri industrializuojasi KPS. Ši valstybė buvo suinteresuota, kad Europa liktų neindustrinė, tuo užsitikrindama plačią realizavimo rinką64.
Verta pažymėti, kad nuo 1730–1750 m. prasideda radikalūs pokyčiai, lemiantys KPS globalizaciją. Į KPS imta inkorporuoti naujas teritorijas. 1750–1850 m. Indijos subkontinentas, Osmanų imperija, Vakarų Afrika, Rusija buvo inkorporuotos į KPS. Tai radikaliai pakeitė šių teritorijų ekonominę struktūrą, jos turėjo prisitaikyti prie kapitalistinio pasaulinio darbo pasidalijimo. Indijos subkontinentas buvo galutinai inkorporuotas į KPS periferijos statusu iki 1850 m.
Periferizacijos proceso padarinys – Indijos subkontinentas tapo žaliavų branduolio valstybėms tiekėjas. Iki tol plėtota pramonė buvo sužlugdyta dėl Europos konkurencijos – regionas buvo nepajėgus konkuruoti su Europoje mažomis sąnaudomis pagaminta produkcija. Indijos subkontinento įtraukimą į KPS periferijos statusu nulėmė aukštas Europos technologijos lygis. Branduolio zonos valstybės buvo suinteresuotos inkorporuoti šį regioną į KPS dėl plačios realizavimo rinkos bei žaliavų (šilko, prieskonių, arbatos) tiekimo. Prieš įtraukiant šią teritoriją, žaliavas ir produkciją Europa įsigydavo už auksą.
Vakarų Afrikos inkorporavimas į KPS periferijos statusu pasireiškė eksporto sudėties pakitimu: vergų eksportą pakeitė žaliavų eksportas65. Wallersteino teigimu, Vakarų Afrikos inkorporavimas skyrėsi nuo Rusijos ir Osmanų imperijos, nes ji, jo supratimu, nebuvo pasaulinė imperija. Rusija galutinai įtraukiama į Europos ekonominį pasaulį XVIII a. Siekdama užsitikrinti kvaziperiferijos statusą, Rusija plėtoja baudžiavą dviejose srityse – pramonėje ir žemės ūkyje66. Šioje valstybėje pastebima žemių koncentracija stambių dvarininkų rankose. Jekaterinos II valdymo laikotarpiu labai pasunkėjo baudžiava. Tai buvo ne atsitiktinis reiškinys, o politinio sprendimo integruotis į ekonominį pasaulį rezultatas67.
Turkija po 1838 m. tampa viena didesnių Anglijos produkcijos realizavimo rinkų. Osmanų imperija galutinai įtraukiama į KPS periferijos statusu iki 1872 m.68 XVIII a. Anglijos valdomos kolonijos Šiaurės Amerikoje įgavo kvaziperiferijos statusą. Šiose teritorijose nuo XVIII a. vidurio pastebimas didelis ekonominis šuolis: dėl gausių išteklių sparčiai plėtojama metalurgijos pramonė, laivų statyba, intensyviai ieškoma naujų produkcijos realizavimo rinkų. Prievartinis Anglijos ribojimas šių kolonijų teises laisvai prekiauti paskatino tų kolonijų atsiskyrimo nuo metropolijos politiką – jos siekė nevaržomai realizuoti savo produkciją pasaulinėje rinkoje. To padarinys – 1783 m. Anglija praranda trylika kolonijų Amerikoje. Nepaisant to, vėliau (nuo 1815 iki 1873 m.) Anglija išsikovoja KPS hegemonės pozicijas. Šiame tarpsnyje ji ryškiausiai vyrauja pasaulio prekyboje, užsitikrindama pastovų žaliavų tiekimą, plėtodama produkcijos realizavimo rinką, tapdama pasauline dirbtuve pasauliniame darbo pasidalijime. Wallersteino teigimu, Angli-
___
62 Žr.: Wallerstein I. The Modern World-System III: The Second Great Expansion of the Capitalist World-Economy, 1989, p. 78.
63 Ibidem, p. 94.
64Žr.: ibidem, p. 125.
65 Žr.: ibidem, p. 146.
66 Žr.: ibidem, p. 186.
67 Žr.: ibidem, p. 162.
68 Žr.: ibidem, p. 177. |
dizainas ir programavimas giriaus