| riose buvo siūloma neleisti miesto atstovų į seimą, tačiau palikti jiems tik patariamojo balso teisę ir galimybę išsakyti savo pageidavimus seimeliuose. Be to, pastarosios dvi instrukcijos irgi siūlė uždrausti Iždo komisijai savavališkai didinti muitus.
Miestų reikalavimams pritarė ir tie seimeliai, kūnų centrai neturėjo mag-deburginių teisių. Tarkim, Polocko63 instrukcija ragino savo atstovus rūpintis tuo, kad miestams būtų sugrąžintos jų teisės. Oršos64 seimelis taip pat siūlė patvirtinti visas miestų privilegijas.
Palankią užsienio prekybai instrukciją priėmė Ukmergės65 pavieto seimelis, skatinantis atleisti nuo muitų į Rygą vežamas bajorų prekes ir įsteigti Rygoje bei Karaliaučiuje konsulatus, turinčius saugoti prekeivių interesus.
Į valstybės pinigus dėmesį atkreipė Mozyriaus seimelis, pasisakęs už pastovų monetos kursą ir už tai, jog monetos nebūtų išvežamos į užsienį. Bajoriją jaudino dar vienas labai svarbus dalykas, kurį aprėpė būsimojo seimo programa - tai valstiečių klausimas. Prieš dvejus metus vykusiuose seimeliuose tiktai keli pavietai į savo instrukcijas įtraukė bajorų ir valstiečių santykius apibrėžiančius reikalavimus. Dažniausiai buvo keliama pabėgusių valstiečių ir jų ieškojimo procedūros problema bei išsakomas pageidavimas kreiptis į Šventąjį Sostą, kad šis sulygintų unitų ir katalikų šventes. Mat, bajorų manymu, skirtingomis dienomis švenčiamos bažnytinės šventės trikdė ūkio darbus. Tuo tarpu 1790 m. seimeliuose išsakytas bajorų požiūris aiškus ir griežtas. Net 11 instrukcijų siūlė palikti bajorų ir valstiečių santykius tokius pat, kaip ir anksčiau, ir nepripažinti valstiečiams kilnojimosi teisės. Nenaikinti valstiečių baudžiavos ragino Vilniaus vaivadijos seimelis. Ukmergės pavieto instrukcija nurodė, jog „valstiečiai jokiu būdu negali būti išleisti į laisvę”. Tam pritarė ir Polocko seimelio atstovai: „Apsaugoti bajorų ūkį nuo žalingo valstiečių atleidimo”. Slonimo instrukcija rašė, jog „atstovai privalo rūpintis tuo, kad valstiečiams būtų garantuota tik gyvybės neliečiamumo teisė, tačiau palikta jų paklusnumo teisė ir pareigos”. Griežtai pasisakė ir Mozyriaus pavieto delegatai, kvietę nesutikti su valstiečių atleidimu, o Riečicos seimelis paragino nesuteikti valstiečiams teisės išsikelti iš bajorų dvarų. Beje, tas pats seimelis teigė, jog valstiečiai ir miestiečiai negali dalyvauti įstatymų leidimo darbe. Už senųjų teisių neliečiamumą pasisakė taip pat Oršos, Brastos, Pinsko, Gardino, Minsko seimelių atstovai. Kiek nuosaikiau surašytą reikalavimą pateikė Lydos pavieto instrukcija, kuria pripažįstama valstiečių teisė į laisvę, tačiau nedarant skriaudos bajorams. Bet kartu nurodo, jog valstiečiams reikia pripažinti tik judamojo turto laisvę. Už valstiečių priklausomybę pa- |
dizainas ir programavimas giriaus