biudžetas prieškrizinį lygį pasiekė tik apie
1936 m.16  1932–1935 m. reklamos pagausėdavo tik didžiųjų švenčių proga, paprastomis savaitės dienomis reklaminiai skelbimai neretai užimdavo vos pusę puslapio. Reklamos vienetų skaičius „Lietuvos aide“ ir „Lietuvos ūkininke“, palyginus 1930 m. ir 1935 m., gerokai smuktelėjo. Tačiau 1939 m. duomenų analizė vėl rodo smarkų augimą – „Lietuvos aide“ reklaminių skelbimų padaugėjo beveik iki 7500 (tiesa, tokį aukštą rodiklį galima paaiškinti ne tik ekonominės situacijos pagerėjimu, bet ir tuo, kad nuo 1935 m. pabaigos kasdien išeidavo trys oficiozo laidos), „Lietuvos ūkininke“ reklama taip pat atsigavo.

Teigtina, kad kitų laikraščių pavyzdys ne taip tiksliai pakartojo šį modelį. Sakysime, „Ryte“ reklamų skaičius ekonominės krizės metais ne sumažėjo, o padidėjo. Kita vertus, nuo 1925 m. iki 1930 m. skelbimų skaičius padidėjo beveik 600 vienetų, o nuo 1930 m. iki 1935 m. tik vos daugiau kaip 100, tad sulėtėjęs augimas taip pat galėjo būti sąlygotas ekonominės krizės. „Naujojoje romuvoje“ reklamos sumažėjo 1935 m., tačiau 1939 m., kitaip nei anksčiau minėtais atvejais, tas kritimas dar ryškesnis.

Reklaminių skelbimų skaičiaus kaitą galima sieti ir su leidinių tiražu. „Ūkininko patarėjas“ antrojo Nepriklausomybės dešimtmečio pabaigoje turėjo apie 90 000 egzempliorių tiražą, o „Naujoji romuva“ tik 4000. Ši aplinkybė, matyt, irgi lėmė reklamos užsakovų dėmesį.

Nagrinėtoje periodikoje taip pat analizuotas reklamos sezoniškumas, t. y., ar įvairiais metų laikais, mėnesiais, savaitės dienomis reklamos padaugėdavo, ar sumažėdavo.

Visuose aptartuose leidiniuose gruodžio mėnesį bene visada buvo didžiausias reklaminių skelbimų skaičius per metus. Taip pat konstatuotina, kad po intensyvių kalėdinių ir naujametinių reklamos akcijų prekybininkai metų pradžioje mažiau skirdavo dėmesio reklamai. Skelbimų vėl pagausėdavo Velykų proga (1919, 1925, 1930, 1935, 1939 m. Velykos buvo balandį, tad, pažvelgę į 4 ir 5 pav. matome, kad šį mėnesį reklamų dažniausiai daugiau nei ankstesniais mėnesiais). Žvelgiant į 1918–1920 m. reklamas, ši tendencija dar ne taip stipriai juntama. Pavyzdžiui, 1918 m. „Lietuvos aide“ su Velykomis savo pirkėjus sveikino tik viena firma – M. Šlapelienės knygynas17, o Kalėdoms tik broliai J. ir S. Bukovskiai siūlė meduolių, saldainių ir kitų kepinių18. Tačiau vėliau šventinis reklamos bumas jau prasidėdavo prieš kelias savaites, dažna reklama būdavo su prierašu „šventėms“, „geriausia dovana švenčių proga...“ ir panašiai.

Įprastomis dienomis reklama 1922 m. dienraštyje „Lietuva“ užimdavo iki 2 puslapių, o prieš Kalėdas jos plotas siekė iki 3,5 puslapio gruodžio 10 d., 5 puslapių – gruodžio 21 d. ir 8 puslapių – gruodžio 24 d. Pavyzdžiui, 1925 m. „Lietuvoje“ balandį viename numeryje buvo vidutiniškai 10,6 reklaminio skelbimo, o Velykoms skirtame numeryje jų buvo net 49; tų pačių metų gruodį viename numeryje vidutiniškai buvo 10,2 skelbimo, o kalėdiniame numeryje – 34 skelbimai. Atitinkamai 1930 m. „Ryte“ balandį vidutiniškai viename numeryje buvo 13,2, per Velykas – 59, gruodį 13,1, per Kalėdas 58 reklaminiai skelbimai ir taip toliau.

Buvo ir kitų progų, skatinusių prekybininkus reklamuotis. Visada daug dėmesio susilaukdavo žemės ūkio ir pramonės parodos. Rekla

---

16 Cesevičius D. Lietuvos ekonominė politika 1918–1940. Vilnius, 1995, p. 32.

17 M. Šlapelienės knygyno reklama // Lietuvos aidas. 1918, kovo 29.

18 Brolių J. ir S. Bukovskių firmos reklama // Lietuvos aidas, 1918, gruodžio 8.