Doktorantas Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedra El. paštas: jaseliunas@gmail.com
Įvadas
Lietuviškojoje istoriografijoje gausėjant pogrindinės spaudos sovietinėje Lietuvoje tyrimų, neišvengiamai susiduriama su klausimu, kaip įvardyti šį unikalų spaudos reiškinį. Terminijos klausimas yra esminis, nes vieno ar kito termino vartojimas suponuoja tyrinėtojo požiūrį į tiriamą objektą ar net leidžia jau iš anksto pažvelgti į tyrimų išvadas. Todėl bet koks sąvokų pasirinkimas ir vartojimas istorijos moksle turi būti argumentuotas bei istoriškai pagrįstas.
Ilgą laiką postalininiu laikotarpiu atsiradusi savilaida lietuviškojoje mokslinėje apyvartoje buvo įvardijama bendriniu žodžių junginiu „pogrindinė spauda“, tuo tarsi liudijant, jog ši spauda vertintina kaip savaiminė ankstesnės pasipriešinimo literatūros (partizaninės ar net XIX amžiuje draustos lietuviškos spaudos) tąsa. Tiesa, aštuntajame dešimtmetyje akademiniuose Vakarų valstybių sluoksniuose įsitvirtinus rusiškajam neologizmui „samizdatas“ (netrukus jis įgijo tarptautinio žodžio svorį), lietuvių išeivių anglų kalba parengtose studijose pradėjo figūruoti rusiškasis naujadaras. Vis dėlto šiuose darbuose „samizdato“ terminas taip pat vartotas kaip pogrindinės spaudos sinonimas1.
Po 1990 m. pogrindinės spaudos tyrimai buvo pradėti ir Lietuvoje, tačiau lietuviškasis terminas „savilaida“ istorijos moksle pradėjo įsitvirtinti tik pastaraisiais metais. Tačiau ir šiandien naujadaras „savilaida“ istoriografijoje vartojamas kaip pogrindinės spaudos sinonimas* (antai abu šie terminai lygiagrečiai vartojami naujausiuose sintetiniuose veikaluose „Lietuva: 1940–1990: Okupuotos Lietuvos istorija“2 ir „Krikščionybės Lietuvoje istorija“3). Istoriniuose darbuose savilaidą imta apibrėžti kaip pogrin-
---
1 Vardys V. The Catholic Church, Dissent and Nationality in Soviet Lithuania. Boulder, 1978; Remeikis T. Opposition to Soviet Rule in Lithuania, 1945–1980. Chicago, 1980; Sužiedėlis S. The Sword and the Cross: A History of the Church in Lithuania. Huntington, 1988.
* Išimtį čia sudaro vienas iš savilaidos bendradarbių dr. Jonas Boruta, nurodęs, jog „savilaida“ – tai rašomąja mašinėle perrašinėta pogrindinė spauda (žr. Boruta J. Istorinės tiesos apie Jėzų gynėjai sovietmečiu // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, 2003, t. 23, p. 533).
2 Lietuva: 1940–1990: Okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius, 2005.
3 Krikščionybės Lietuvoje istorija. Vilnius, 2006. |