Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai18 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (18 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 18

Savilaidos termino genezė: nuo avangardinės poezijos rinkinių pavadinimo iki lietuviškojo naujadaro

Jaseliūnas Egidijus
Doktorantas
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto
Naujosios istorijos katedra
El. paštas: jaseliunas@gmail.com

 

Įvadas

Lietuviškojoje istoriografijoje gausėjant pogrindinės spaudos sovietinėje Lietuvoje tyrimų, neišvengiamai susiduriama su klausimu, kaip įvardyti šį unikalų spaudos reiškinį. Terminijos klausimas yra esminis, nes vieno ar kito termino vartojimas suponuoja tyrinėtojo požiūrį į tiriamą objektą ar net leidžia jau iš anksto pažvelgti į tyrimų išvadas. Todėl bet koks sąvokų pasirinkimas ir vartojimas istorijos moksle turi būti argumentuotas bei istoriškai pagrįstas.

Ilgą laiką postalininiu laikotarpiu atsiradusi savilaida lietuviškojoje mokslinėje apyvartoje buvo įvardijama bendriniu žodžių junginiu „pogrindinė spauda“, tuo tarsi liudijant, jog ši spauda vertintina kaip savaiminė ankstesnės pasipriešinimo literatūros (partizaninės ar net XIX amžiuje draustos lietuviškos spaudos) tąsa. Tiesa, aštuntajame dešimtmetyje akademiniuose Vakarų valstybių sluoksniuose įsitvirtinus rusiškajam neologizmui „samizdatas“ (netrukus jis įgijo tarptautinio žodžio svorį), lietuvių išeivių anglų kalba parengtose studijose pradėjo figūruoti rusiškasis naujadaras. Vis dėlto šiuose darbuose „samizdato“ terminas taip pat vartotas kaip pogrindinės spaudos sinonimas1.

Po 1990 m. pogrindinės spaudos tyrimai buvo pradėti ir Lietuvoje, tačiau lietuviškasis terminas „savilaida“ istorijos moksle pradėjo įsitvirtinti tik pastaraisiais metais. Tačiau ir šiandien naujadaras „savilaida“ istoriografijoje vartojamas kaip pogrindinės spaudos sinonimas* (antai abu šie terminai lygiagrečiai vartojami naujausiuose sintetiniuose veikaluose „Lietuva: 1940–1990: Okupuotos Lietuvos istorija“2 ir „Krikščionybės Lietuvoje istorija“3). Istoriniuose darbuose savilaidą imta apibrėžti kaip pogrin-

---

 1 Vardys V. The Catholic Church, Dissent and Nationality in Soviet Lithuania. Boulder, 1978; Remeikis T. Opposition to Soviet Rule in Lithuania, 1945–1980. Chicago, 1980; Sužiedėlis S. The Sword and the Cross: A History of the Church in Lithuania. Huntington, 1988.

 * Išimtį čia sudaro vienas iš savilaidos bendradarbių dr. Jonas Boruta, nurodęs, jog „savilaida“ – tai rašomąja mašinėle perrašinėta pogrindinė spauda (žr. Boruta J. Istorinės tiesos apie Jėzų gynėjai sovietmečiu // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, 2003, t. 23, p. 533).

 2 Lietuva: 1940–1990: Okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius, 2005.

 3 Krikščionybės Lietuvoje istorija. Vilnius, 2006.

100

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus