Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai4 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (4 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 4

VINCO TRUMPOS XIX A. LIETUVOS ISTORIJOS MODELIS

KULAKAUSKAS ANTANAS

Prieš kelerius metus paskelbiau atsiliepimą apie 7-jo dešimtmečio pabaigoje vykusią polemiką tarp dviejų JAV gyvenančių, dabar jau ir Lietuvoje neblogai žinomų lietuvių istorikų - Vinco Trumpos ir Vandos Daugirdaitės-Sruogienės - dėl Lietuvos nepriklausomybės idėjos1. Turiu prisipažinti, kad tame trumpučiame atsiliepime kai kur prašoviau pro šalį. Tad nenuostabu, kad į jj sureagavo Vincas Trumpa2. Kadangi diskutuojamas klausimas turi metodologinį užtaisą, siejasi su Lietuvos XIX a. istorijos samprata, norom nenorom tenka prie jo grįžti.

Dabar matau, kad šūvio pro šalį priežastis buvo susipainiojimas tarp analizės ir vertinimo. Žinoma, neabejoju, kad po Pirmojo pasaulinio karo "atkurta" Lietuvos valstybė politine idėjine prasme nebuvo 1795 m. likviduotos LDK tąsa, kad, apskritai imant, ji buvo XIX a. lietuvių lingvistinio nacionalizmo, jo pagrindu šio amžiaus pabaigoje susitelkusios modernios lietuvių tautos kūrinys3. Tad buvau neteisus teigdamas, kad V. Trumpos ir V. Daugirdaitės-Sruogienės ginče iš esmės teisi yra pastaroji"4.

Tačiau ir dabar nemanau, kad V. Trumpa teisus, nekreipdamas dėmesio į tai, kad ir XIX a. viduryje buvo gyva LDK valstybingumo, žinoma, ne nepriklausomo ir tautinio etnine prasme, o unijoje su Lenkija, idėja, ir teigdamas, kad jau XVIII a. pabaigoje LDK buvo iš esmės tik viena iš Lenkijos provincijų, o jos vadovaujantis sluoksnis - bajorija ėjo "visiškos asimiliacijos kryptimi"5. Šitaip teigdamas turiu galvoje ne faktą, kurį pripažįsta ir V. Trumpa, kad "labai daug tų luomų (dvarininkų ir dvasininkų - A. K.) žmonių darbavosi Lietuvai ir įsijungė į naują Lietuvos vadovaujantį sluoksnį, kuris ėmė formuotis po baudžiavos panaikinimo ir 1863 m. sukilimo ir kuriame pirmuoju smuiku, be abejo, grojo nauja, daugiausia iš kaimo atėjusi, inteligentija"6, o tai, kad XIX a. viduryje (prieš 1863 m. sukilimą) tarp lenkiškai kalbančios ir lietuviškai nemokančios bajorijos ėmė ryškėti "lietuviškoji", ar litviniškojo (LDK prasme), patriotizmo stiprėjimo tendencija ir pastangos integruoti į šį patriotizmą prasidėjusius etninius sąjūdžius, jų neeliminuojant ir neslopinant7.

135

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus