Mozūrijos kunigaikščių ikonografijoje mitra pasirodo XV–XVI a. Galvos apdangalo nešiojimo tradicija buvo neabejotinai senesnė⁷². Ryškiausias pavyzdys – Boleslovo IV majestotinis antspaudas (1429–1430?–1454)⁷³. Šis antspaudas ikonografine prasme nėra tipiškas Mozūrijai ir kaip vieną iš galimų inspiracijos šaltinių Z. Piech nurodo Lietuvą, o konkrečiai – Vytauto majestotinį antspaudą⁷⁴. Ši Mozūrijos kunigaikščių vaizdavimo tradicija, ypač ryški Boleslovo IV majestotiniame antspaude, yra ne tik suverenios valdžios manifestacija, bet ir atspindi Mozūrijos kunigaikščių politines pretenzijas į Lenkijos karūną, o Mozūrijos separatizmo kontekste, Z. Piecho nuomone, mitra yra opozicija karūnai, kaip Lenkijos Karalystės simboliui⁷⁵.

Labai tikėtina, kad šios vaizdavimo tradicijos ištakų reikėtų ieškoti Lietuvoje. Visų pirma tai patvirtintų antspaudų chronologija – Vytautas majestotinį antspaudą su kunigaikščio mitra naudoja nuo 1407 m., o Boleslovo IV antspaudas vėlesnis. Antra – Boleslovo IV antspaude matomos visos insignijos, kurios yra Vytauto majestotiniame antspaude, išskyrus ietį su vėliavėle (t. y. kalavijas, apsiaustas, mitra). Trečia – Vytauto antspaude valdovas vaizduojamas sėdintis soste, t. y. antspaudo ikonografija visiškai išreiškia suverenų valdovą, insignijos apibūdina valdovo rangą. Boleslovo IV antspaude valdovas vaizduojamas stovintis su kunigaikščio insignijomis, t. y. šiame antspaude labiau pabrėžiamas kunigaikščio rangas, o ne suverenios valdžios siekimas⁷⁶. Ketvirta – suverenios valdžios siekimas ir jos deklaracija majestotiniame Lietuvos valdovo antspaude buvo labai tinkamas pavyzdys Mozūrijos kunigaikščio aplinkai⁷⁷. Nereikėtų pamiršti, kad Mozūrijos kunigaikščiai, ir ne tik jie, jau nau

___

71 Ibid., p. 15–28. XVI a. galutinai susiformuoja mitros funkcijos: visų pirma tai kunigaikščio valdžios insignija, kartu ji nurodo asmens kunigaikštišką kilmę ir šiuo požiūriu buvo naudojama tiek vyrų, tiek moterų. Kad mitra nurodo kunigaikštišką kilmę, matyti iš Vroclavo kanauninko Pšemyslio antkapio. Jame Pšemyslis vaizduojamas su dvasininko apranga ir kunigaikščio mitra ant galvos. Ibid., p. 23.

72 Z. Piech šią hipotezę paremia dviem antspaudais – Zemovito II ir Vaclovo, hipotetiškai datuojami 1311–1345 m. ir 1313–1336 m. Antspaudai publikuoti – Kuczyński S. K. Pieczęcie książąt mazowieckich. Wrocław, 1978,
p. 302–305, fig. 17; p. 311–313, fig. 22; Piekosiński F. Pieczęcie polskie, p. 226–226, fig. 266. Šiuose antspauduose kunigaikščiai vaizduojami pėsti su galvos apdangalais, panašiais į kunigaikščių kepures, nors kai kurie tyrinėtojai Zemovito II galvos apdangalą nepagrįstai, pasak Z. Piecho, vadina kūginiu šalmu – Piech Z. Mitra książęca, p. 28.

73 Kuczyński S. K. Pieczęcie książąt mazowieckich. Wrocław, 1978, p. 236–366, fig. 58.

74 Piech Z. Mitra książęca, p. 29–30. Silezija taip pat minima kaip galimas inspiracijos šaltinis, nors kad tai Lietuva, autoriui atrodo labiau tikėtina. Pradžioje kepurės, o vėliau mitros atsiradimą kunigaikščių antspauduose autorius sieja su politinėmis Mozūrijos Piastų aspiracijomis. S. K. Kuczyński mitrų atsiradimą Mozūrijos antspauduose sieja su XVI a. atsiradusiu Respublica ducatus Mazoviae suvokimu – Kuczyński S. K. Pieczęcie książąt mazowieckich, p. 168, o Z. Piech mano, jog šis reiškinys yra gerokai ankstesnis ir jį galima datuoti XIV a., kai kepurės pasirodo Zemovito II ir Vaclovo antspauduose.

75 Piech Z. Mitra książęca, p. 34 (apie Mozūrijos kunigaikščių mitras autorius rašo p. 29–35).

76 Z. Piech teigia, kad Lenkijos (ypač Silezijos) kunigaikščiai beveik neturėjo majestotinių antspaudų ir pėsčią valdovą vaizduojantys antspaudai tapo „aukščiausia nekarūnuoto valdovo majestoto manifestacijos forma“. Ginkluotės elementai šiuose, kitaip nei raito valdovo antspauduose, įgavo insignijų reikšmę – Piech Z. O średniowiecznej sfragistyce i heraldyce książęcej na Śląsku, p. 8.

77 Boleslovo IV antspaudas buvo pagamintas jam būnant nepilnamečiui ir yra siejamas su artimiausia jį globojusia aplinka. Autorius taip pat neatmeta galimybės, kad panašaus tipo mitros buvo nešiojamos Mozūrijos kunigaikščių ir anksčiau. Tuomet visai tikėtina, pasak jo, kad Vytauto antspaude matoma mitra kilo kaip tik iš ten. Tačiau Vytautas buvo asmuo, kuris suteikė mitrai „simbolinę reikšmę ir jo antspaudas, insignijų prasme, buvo pavyzdys Boleslovo IV antspaudui“. Piech Z. Mitra książęca, p. 29–30.