|
|
| |
 |
| |
Archyvai (4 Tomas) |
|
| |
|
|
| |
| ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 4 |
| nepakeičiamos sprendžiant kognityviškai paviršutiniškesnius, bet utilitariškai reikšmingesnius uždavinius (tarkim, nacionalizmo formalaus mechanizmo nustatymo, jo atsiradimo numatymo ir t. t.). Bet yra tokių darbų, kuriuos galima aptarti kaip kritinės savimonės požiūrį. Nacionalizmo tyrimuose sąlyčių su juo turi fragmentiškos Maxo Wėberio pastabos šiuo klausimu. Pasak jo, jei tautos terminą galima kaip nors apibrėžti, tai to tikrai negalima padaryti nurodant tautos nariams bendras empirines savybes. Šis terminas, anot jo, pirmiausiai reiškia, kad tam tikrose bandrijose individas gali išsiugdyti specifinį solidarumo suvokimą kitų bendrijų akivaizdoje. Tokiu atveju tautos sąvoka priklauso vertybių pasauliui23. Tuo Maxas Weberis ir apsiribojo. O iš kitiems klausimams skirtų jo darbų mes jį patį galėtume laikyti teoretiku-konstruktcionistu. O kritinės savimonės požiūris konstrukcionizmą gali pagrįsti tik utilitariškai. Nacionalizmą, kaip tam tikrą sąmonės nuostatą bei ideologiją, naujoviškiausiai tyrinėjo G. Mossė ir R. Brubakeris. G. Mosse parašė nemažai darbų, bet, matyt, svarbiausiu ir teoriškai (taip pat ir praktiškai) reikšmingiausiu reikėtų laikyti jo veikalą "Vokiečių ideologijos krizė. Intelektualinės Trečiojo Reicho ištakos"24. Šioje knygoje Mossė parodo, kad hitlerininkų ideologija ir jų atėjimas į valdžią nebuvo atsitiktinumas. Anot autoriaus, jei hitlerininkai nebūtų perėmę vadovavimo, tai kitos panašios partijos buvo pasiruošusios tai padaryti, nes panašią ideologiją išpažino beveik visi tuometiniai vokiečių dešinieji25. Šiame darbe ryškiai atsiskleidžia istoriko požiūrio skirtumas nuo tų pažiūrų, pagal kurias ideologija ir apskritai kasdieninė mąstysena yra tik kovos dėl valdžios fasadas. Anot Mossė, kaip tik tam tikras vokiečių vertybių ir idėjų kompleksas pristatė pagrindines laiko problemas platiems gyventojų sluoksniams26. Ideologinės nuostatos formavo ir moterų supratimą apie jų vietą šalyje ir visuomenėje. Jos nulėmė jų pačių ir jų gyvenimo pasaulio įvaizdį27. Kita vertus, Mossė sako, kad teiginys, jog hitlerininkų atėjimas į valdžią 1933 m. nebuvo atsitiktinumas, nereiškia tikrojo hitlerininkų valdžios užėmimo mechanizmo svarbos neigimo. Bet, anot istoriko, valdžiai paimti buvo nutiestas kelias ir reikia pažvelgti į politinių įvykių foną, kad suprastume pažiūras, kurios pateisino ir parėmė hitlerininkų atėjimą į valdžią bei vėliau sekusią jų nusikalstamą žmonių naikinimo praktiką28. Tokios yra svarbos G. Mossė metodologinės pozicijos, o jų realizavimas pateikia "žavų" XIX a. pabaigos - XX a. I pusės vokiečių kultūrinės ir politinės mąstysenos paveikslą, kuris neabejotinai paaiškina paramos (taip pat ir pasyvios) hitlerininkams reiškinį. Be to, reikšminga Mossė darbo naujovė yra analitinis tų kasdieninės mąstysenos faktų, kurie kituose darbuose apibūdinami kaip stereotipai, prietarai ar "žema kultūra", tuo ir apsiribojant, nagrinėjimas. Tarkim, labai detaliai aptariamas žydo įvaizdis XIX a. pabaigos - XX a. pradžios vokiečių kultūroje. Apie garbingą Siono sūnų tuo metu buvo sakoma, kad jį Dievas sukūrė |
| 165 |
|
|
|
|
| |
|
|
| |
|
 |
|
dizainas ir programavimas giriaus