Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai16 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (16 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 16
Lentelėje apskaičiuotas vidutinis piniginių prievolių dydis vienam valstiečio kiemui visų į inventorių įtrauktų kiemų, kitos prievolės – lažinės, natūrinės, javų pyliavos – reikalauja atskirai nagrinėti papildomus šaltinius, kitus inventorius, todėl šiuo atveju jos ir neįtrauktos. Vidutiniškai vienam kiemui teko 123,10 Au mokesčių pinigais. Mažiausias kiekis teko užusienio kiemui (70,77 Au), didžiausia suma (148,82 Au) – Vaškonėlių kaimo ūkiui dėl minimalaus (2) ūkių skaičiaus kaime.

Iš grafiko (1 pav.) akivaizdu, kad prievolės dydis vienam ūkiui Bukaučiškių užusienyje, palyginti su Narašilio, Vaškonėlių ir Čeniškių kaimais, daugiau nei dvigubai mažesnis. Tai sietina su tuo, jog užusienis labiau nuotolęs nuo dvaro centro, prastesnės jo žemės ir ganyklos, ir kitomis aplinkybėmis, sąlygojusiomis ir mažesnius užusienių valstiečių mokamus mokesčius.daugiau nei dvigubai mažesnis. Tai sietina su tuo, jog užusienis labiau nuotolęs nuo dvaro centro, prastesnės jo žemės ir ganyklos, ir kitomis aplinkybėmis, sąlygojusiomis ir mažesnius užusienių valstiečių mokamus mokesčius.

Dvaro valstiečiai. Tai antra ir pažintine prasme svarbiausia bet kurio inventoriaus dalis. Joje pagal visus Senkonių rakto kaimus yra pateikta kiemo kategorija (laisvi, lažiniai, kontraktiniai ir girininkai), vyrų ir moterų skaičius valstiečio ūkyje, iš jo – kiek yra darbingo amžiaus, koks giminystės ryšys, piemenų ir bernų skaičius, jų amžius, įskaitant visų vardus ir ūkio šeimininko pavardę.

Kita svarbi šio inventoriaus grafa – valstiečių ūkiuose esamų gyvulių išvardijimas: arklių ir kumelių bei jaučių, gautų iš dvaro, kiekis ir savų darbinių arklių, kumelių, darbinių jaučių ir veislinių bulių, karvių, buliukų ir veršių, ožių ir ožkų, avinų ir avių, meitėlių ir veislinių kiaulių skaičius kieme.

Trečia grafa – naudojamos ūkyje žemės kiekis: ariamos, šienaujamos (pievų), krūmėtos (ganyklų), po pastatais ir dirvonuojančios nenurodant jos rūšies, t. y. žemės kadastras nebuvo siejamas su atskiru ūkiu.

Ypač reta informacija apskritai, juolab geometriniame inventoriuje – pasėlių, šiuo atveju tik žieminių – kiekis kiekviename ūkyje visuose trijuose laukuose. Deja, nenurodyta, kokie žieminiai javai – rugiai ar kviečiai, ar tik rugiai – pasėti, bet jei jais buvo apsėjami visi trys laukai, tai galima manyti, kad jie turėjo didelę reikšmę ir kaip duoniniai javai maistui, ir pardavimui, nes žieminių javų kainos paprastai gerokai didesnės nei vasarinių, kita vertus, nors nurodytas pasėlių kiekis visuose trijuose laukuose, tai nereiškia, kad jie buvo visiškai apsėti, nes rėžinėje sistemoje pirmiausia įdirbami tie rėžiai, kurių žemė geresnė, arčiau namų ir labiau patręšta.

Paskutinė grafa, kaip esminė visų tipų dvarų inventorių dalis, yra kiekvieno valstiečio ūkio prievolės dvarui. Tai piniginės prievolės: činšas, nuoma ir padūmės mokestis, svyruojantis nuo kelių dešimčių iki 160–180 Au kiemui.

1 pav. Vidutinis prievolių dydis vienam ūkiui (Au, gr.)
36

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus