| kanų savaiminės raidos galimybę58, o apie 500 m. trukęs Osmanų imperijos viešpatavimas neabejotinai padarė įtakos savitai Pietryčių Europos tautų socialinei, ekonominei, politinei ir kultūrinei raidai.
Išvados
Taigi, išskyrus Vakarus, kitose pasaulio dalyse (įskaitant ir Rytų Europą) privačios nuosavybės sistema nebuvo vyraujanti. Net Romos imperijoje ji ne visur paplito, o tik Graikijos poliuose, Italijoje, iš dalies Galijoje59. Vakarų Europos feodalinės žemės nuosavybės nebuvimas lėmė, kad Rytuose nebuvo realių feodalizmo bruožų; labiausiai tai pasireiškė tuo, kad užkirto kelią susiklostyti nepriklausomai feodalinei diduomenei60. Taigi, pasak P. Gunsto, regionai į rytus nuo Vidurio Europos vystėsi visiškai kitu būdu (angl. on a different basis altogether)61. Su tokiu vengrų istoriko apibendrinimu iš esmės galima sutikti. Vis dėlto pirmiau pateikti istoriografijoje funkcionuojantys teiginiai apie bizantiškosios civilizacijos arealo šalių, ypač Pietryčių Europos, socialinę struktūrą neleidžia susidaryti vientisesnio konceptualaus vaizdo. Aiškiai išskirtini kai kurie AGB požymiai, tačiau apibrėžti minėtų šalių socialinę struktūrą tiesiog kaip AGB, matyt, būtų pernelyg paviršutiniška (plg. Osmanų imperiją!). Didžiausią euristinę galią šiuo atveju galėtų įgyti pusinio feodalizmo koncepcija, tačiau ir ji dar nėra pakankamai išplėtota. Be to, iš apžvelgtos literatūros negalima susidaryti aiškesnio vaizdo ir apie atskirų subregionų (Bizantija, Rusija, Pietryčių Europa) savitumus. Taigi išvada aiški: norint detaliau išnagrinėti straipsnio pavadinime suformuluotą užduotį, reikia tolesnių išsamių istoriografijos ir šaltinių studijų.
AN OUTLINE OF TYPOLOGY OF SOCIAL RELATIONS IN THE COUNTRIES OF BYZANTINE CIVILIZATION IN THE VII–XIV CENTURIES
Nerijus Babinskas
Summary
The main concepts which the author operates in his attempt to describe typologically a type of social relations in the area of Byzantine civilization in the Middle ages are: an Asiatic mode of production, a slave mode of production, feudalism and so called semi-feudalism. According to E. Gudavičius there were two ways of historical development of the humankind: the main one (exstensive) and the exceptional one (intensive). Absolute majority of civilisations developed towards the pattern of the main way. The first exception was the Ancient Greece in the archaic period (VIII–VI century BC). The most important thing was that the idea of private property was born during that period. The Rome also continued to develop in this direction but at the end of antiquity it reached the deadlock (during the barbarian invasions in IV–V century AD). Nevertheless the Roman ruins were “radioactive”: Germanic tribes became acquainted with the idea of the private property. Because of that the allodial property of land and a holding of individual producer was born. So the exceptional way of production had reborn and had acquired a new
___
58 Anderson P. Passages from Antiquity to feudalism, p. 293.
59 Gunst P. Agrarian Systems of Central and Eastern Europe, p. 55.
60 Ten pat, p. 61.
61 Ten pat, p. 82. |