Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki šiol sovietinio laikotarpio sintezė yra tyrimų akiratyje. Jautri okupacijos ir aneksijos įvertinimo tema jau yra nagrinėta istorijos, teisės ir politikos mokslų darbuose, tačiau, kaip rodo dabartinės politinės realijos, Baltijos valstybių statuso 1940–1990 m. istorinis ir teisinis vertinimas šiandien tebėra aktualus ne tik akademinėje aplinkoje. Prabėgus daugiau nei 15 metų nuo Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimo, vis dar yra erdvės naujiems tyrimams. Vienas iš mokslinių darbų šia tema buvo 2006 m. kovo 10 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete ginta humanitarinių mokslų srities istorijos krypties Ramojaus Kraujelio daktaro disertacija „Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940–1953 metais“.

Disertacijos gynime dalyvavo gynimo tarybos nariai: pirmininkas prof. dr. Zenonas Butkus, doc. dr. Algirdas Jakubčionis, doc. dr. Arvydas Anušauskas, dr. Arūnas Streikus, dr. Arūnas Bubnys bei oficialūs oponentai: doc. dr. Algis Povilas Kasperavičius, dr. Česlovas Laurinavičius.

Pristatydamas disertaciją ir kalbėdamas apie jos aktualumą disertantas paminėjo, kad nors pasirinktos temos kontūrai ir buvo nušviečiami įvairaus pobūdžio ir mokslinio lygio darbuose, Lietuvos istoriografijoje nepasirodė atskiro mokslinio darbo, atskleidžiančio ir apibūdinančio Vakarų požiūrį į Lietuvą sovietinės okupacijos ir aneksijos laikotarpiu. Disertacijoje buvo apsibrėžta pateikti požiūrį į Lietuvos problematiką iš išorės, o ne kaip Lietuvos istoriografijoje labiau įprasta – iš vidaus. Gilesnė išorinių veiksnių analizė sudaro galimybę rasti atsakymus į kai kuriuos istoriografijoje iki šiol neatsakytus klausimus, padeda parodyti Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių vietą bei reikšmę tarptautinėje sistemoje. Tyrimo objektas, t. y. Vakarų valstybių nuostatos, analizuojamos dviem aspektais: Vakarų politinių veiksmų įvertinimo ir teisinės išraiškos priemonių klasifikavimo.

Darbe ne tik pateikiamas politinės istorijos faktologinis empirinis tyrimas, bet ir pasitelkiamas politinis bei teisinis vertinimo modelis. Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių klausimas nagrinėjamas per tarptautinės teisės prizmę, atskleidžiant teisės poveikį tarptautinei sistemai, ir atvirkščiai. Įgyvendinant užsibrėžtus tikslus ir uždavinius, remiantis šaltinių politine ir teisine argumentacija, darbe pateikiamas tarptautinis požiūris į Lietuvą, jos okupacijos ir aneksijos įvertinimas, atskleistos Vakarų valstybių nuostatų susidarymo aplinkybės, esminiai bruožai bei pagal pasirinktus kriterijus klasifikuotas konkrečių Vakarų valstybių požiūris, kuris nebuvo identiškas. Geopolitinės erdvės prasme disertacijoje aptariama maždaug 50 provakarietiškos orientacijos valstybių, kurios apibendrintai vadinamos Vakarų valstybėmis. Darbe neišvengiamai daugiausia dėmesio skirta dviejų didžiųjų Vakarų valstybių – JAV ir Didžiosios Britanijos – poli-