Jo, šveicaro, įstojimas į savanorius buvo paskata ir lietuviams inteligentams. 1920 m. balandžio 1 d. J. Ereto pastangomis įsteigta Lietuvos telegramų agentūra (ELTA). Svarbūs J. Ereto nuopelnai ir pripažįstant Lietuvą de jure. Jis buvo kviečiamas į organizacinius komitetus Kaune, kuriant Aukštuosius kursus bei 1931 m. - Lietuvos ka­talikų universitetą. J. Eretas buvo vienas iniciatorių ir organizatorių rengiant LKMA suvažiavimus ir t. t.

Svarbi J. Ereto akademinė veikla - jis dėstė Aukštuosiuose kursuose, o 1922 m., atidarius Lietuvos universi­tetą, kurį laiką vadovavo visuotinės literatūros katedrai Teologijos-Filosofijos fakultete, dėstė vokiečių kalbą ir li­teratūrą bei kitus dalykus. Jo paskaitos "dažniausiai nebūdavo pasirašytos, bet atliekamos vaizdingu žodžiu bei gestu, vietomis pailiustruojamos citatų, kartais su digresijomis į gretimus mokslus (filosofiją, istoriją, sociologiją) bei į kitus menus (muziką, teatrą, tapybą, kitas literatūras), kartais su aliuzijomis į aktualijas. Šitos dinamiškos pa­skaitos niekada nebūdavo nuobodžios. Jos kaip tik įdomios būdavo ta dinamiška menine forma, kuri atskleisdavo profesoriuje rašytojo ir kalbėtojo linkimus"². Studentams J. Eretas buvo "ir profesorius, ir įkvėpėjas, ir reiklus mokytojas, ir draugas, nors tas jo reiklumas studentams kartais atrodydavo per kietas. Jo darbas buvo dideliai naudingas, nes per jo reiklų ir dinamišką mokymą Lietuva gavo nemaža gerų mokytojų, žurnalistų, rašytojų, visuo­menės darbininkų"³.

J. Eretas skaitė paskaitas ne tik studentams. Dalyvaudavo įvairiose konferencijose. Jo, įtaigaus kalbėtojo ir išvaizdaus vyriškio, paskaitos, sutraukdavo pilnas auditorijas. J. Eretas buvo tarp M. Krupavičiaus ir K. Pakšto - trijų to meto iškalbingiausių Lietuvoje tarpe.

Ryški ir mokslinė J. Ereto veikla. Dar Šveicarijoje parašė disertaciją apie jėzuitų teatrą Fribure, už kurią buvo su­teiktas filosofijos daktaro laipsnis, ir studiją apie Lietuvą - tai vienas pirmųjų jo žingsnių ilgame Lietuvos garsini­mo Vakaruose kelyje. Vien tik iki 1933 m. J. Ereto moksliniai darbai sudaro 2.636 puslapius⁴. Tarp gausybės dar­bų paminėtina "Vokiečių literatūros istorija" (1931 m. T. 1) - pirmas tokio pobūdžio leidinys Lietuvoje. Svarbūs darbai apie Gėtę: "Jaunasis Goethe" (1932 m.) ir "J. W. Goethe" (1933 m.). "Jei tik dvi šitas knygas apie Gėtę te­būtų parašęs lietuviškai, tai jau būtų jo žymus įnašas į lietuvių mokslą. Bet dr. J. Eretas jų parašė kur kas dau­giau"⁵. Žinomi J. Ereto darbai, išspausdinti „Židinyje" apie Bethoveną (1927 m.), Šubertą (1928 m.), Hipolita Taine (1928 m.) ir daugelis kitų. Jis rašė ne tik apie Hipolito Taine, bet vienas pirmųjų susidomėjo moterų misti­ka.