Kauno stačiatikių Šv. Serafimo Sarovsko brolijos organizuotos laidotuvės vyko jos valdybos 1936 m. lapkričio 2 d. nustatyta tvarka. 1937 m. sausio 26 d. šią tvarką patvirtino Lietuvos stačiatikių arkivyskupas metropolitas Eleferijus. Procesijos priešakyje buvo nešamas kryžius. Žmogų, nešantį kryžių, iš abiejų pusių lydėjo du asmenys su žibintais. Už jų buvo nešamos specialios vėliavos. Po vėliavnešių ėjo žmonės su vainikais. Toliau žengė giedotojai, po 4 asmenis vienoje eilėje, vadovaujami regento arba psalmininko. Paskui giedotojus ėjo šventikas, už jo buvo nešamas karstas. Procesijos viduryje ėjo velionio artimieji, už jų – garbingi svečiai ir brolijos nariai. Eiseną užbaigė likę laidotuvių dalyviai. Procesiją prižiūrėjo asmuo iš brolijos, kuris buvo atsakingas šventikui ir draugijos valdybos pirmininkui⁵⁷.

Kauno Šv. Serafimo Sarovsko stačiatikių brolija buvo likviduota 1940 m. rugpjūčio 26 d.⁵⁸

2.4. Kauno Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai seserija

1933 m. rugsėjo 2 d. Kaune buvo įregistruota stačiatikių moterų organizacija – Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai seserija. 1933 m. rugsėjo 24 d. pirmajame seserijos posėdyje jos pirmininke buvo išrinkta R. Lelejeva⁵⁹. 1936–1940 m. seserijai vadovavo V. Koroliova⁶⁰.

Apreiškimo Švč. M. Marijai seserija buvo siauresnės veiklos organizacija. Jos atsiradimas buvo susijęs su Kauno stačiatikių katedros statyba. 1933 m. spalio 15 d. posėdyje draugija iškėlė tikslą surasti lėšų Apreiškimo Švč. M. Marijai katedrai statyti⁶¹. Vėliau seserijos siekiai buvo pakoreguoti. Baigus statyti katedrą, draugija nutarė rūpintis jos priežiūra. Be to, Apreiškimo Švč. M. Marijai seserija palaikė tvarką Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvėje bei Kauno stačiatikių kapinėse⁶².

Apreiškimo Švč. M. Marijai seserija įkūrė Kauno stačiatikių katedros rūsyje dirbtuves. Čia buvo įrengti darbo kambariai, turintys visą reikalingą inventorių. Seserys dirbtuvėse siuvo stačiatikių dvasininkams bažnytinius apdarus. Visa draugijos narių veikla sukosi apie Kauno stačiatikių katedrą ir Kristaus Prisikėlimo cerkvę. Seserys reguliariai tvarkė maldos namus ir jų aplinką, rūpinosi cerkvių inventoriaus įsigijimu, rinko aukas, dalyvavo religinėse procesijose, budėjo katedroje prie žvakių dėžės, pasodino gėlyną Kauno stačiatikių kapinėse ir t. t.⁶³ 1933 m. Apreiškimo Švč. M. Marijai seserija įkūrė moterų chorą, kuriame giedojo draugijos narės. Jau įkūrimo dieną į jį užsirašė 20 moterų⁶⁴.

Apreiškimo Švč. M. Marijai seserija buvo likviduota 1940 m. rugpjūčio 26 d.⁶⁵

Pridurtina, kad Kauno Šv. Andrejaus cerkvėje darbavosi Šv. Olgos stačiatikių moterų ratelis, susikūręs 1933 m. ir savo veiklos pobūdžiu priminęs Apreiškimo Švč. M. Marijai seseriją. Rateliui vadovavo N. Zarina. Artėjant

__________________________________

57 Kauno stačiatikių Šv. Serafimo Sarovsko labdaringosios laidotuvių draugijos laidotuvių procesijų tvarka // LCVA. F. 402, ap. 5, b. 68, l. 17.

58 1940 m. rugpjūčio 26 d. VRM nutarimas // LCVA. F. 402, ap. 5, b. 68, l. 18.

59 Торжественное открытие православнаго Благовещенскаго Сестричества // Эхо, 26 сентября 1933, № 262.

60 B Благовещенском Сестричестве // ГЛПЕ. 1936, № 12.; В православном Благовещенском Сестричестве // Эхо, 25 марта 1938, № 82.

61 Общее собрание членов Православнаго сестричества // Эхо, 19 октября 1933, № 285.

62 1936 m. Apreiškimo seserijos įstatai // LCVA. F. 402, ap. 5, b. 4, l. 2.

63 В православном Благовещенском Сестричестве // Эхо, 25 марта 1938, № 82; B Благовещенском Сестричестве // ГЛПЕ. 1936, № 12.

64 Общее собрание членов Православнаго сестричества // Эхо, 19 октября 1933, № 285.

65 1940 m. rugpjūčio 26 d. VRM nutarimas // LCVA. F. 1367, ap. 1, b. 22, l. 16.