Didžiosios pasaulinės imperijos gyveno iš užkariavimų ir plėšimų. Pasak Wallersteino, pasaulinėms imperijoms buvo lemta žlugti, kadangi jose nevyko nuolatinis kapitalo kaupimas, būtinas gamybos būdui atnaujinti. Vėliau, plečiantis teritorijai, neišvengiamai didėdavo slopinimo aparatas, o nykstant translokaliniams (vidaus) mainams, sunykdavo imperijos ekonominis pagrindas. Priežastis – ydingas ratas tarp mokesčių, reikalingų didėjančiam aparatui išlaikyti ir išorinei ekspansijai vykdyti, didinimo, to didinimo keliamo pasipriešinimo, tam pasipriešinimui slopinti reikalingo aparato didinimo, tam didinimui reikalingų mokesčių kėlimo, mokesčių didėjimo nulemto verslo ir mainų nykimo, to nykimo sąlygoto mokesčių didinimo (siekiant išlaikyti bent esamą iždo pajamų lygį) ir taip toliau.

Pasak Wallersteino, Europos ekonominis pasaulis XVI a. tapo KPS raidos išeities tašku, nes jis buvo išimtis – išliko besivaržančių valstybių sistema, netapdamas pasauline imperija¹⁰. XVI a. Habsburgų mėginimai paversti jį pasauline imperija buvo nesėkmingi. Tolesnę KPS raidą užtikrino modernaus ekonominio pasaulio turinio (modernų jį daro pasaulinė rinka, vienas bendras pasaulinis darbo pasidalijimas, kapitalistinis / komercinis gamybos būdas (angl. capitalist mode of production), suverenių, besivaržančių valstybių sistema) funkcionavimas ir naujų teritorijų inkorporavimas; galiausiai XIX a. antrojoje pusėje KPS tapo globali. Kapitalizmas, Wallersteino nuomone, negali egzistuoti, jei egzistuoja viena pasaulinė valstybė – tam būtina besivaržančių, suverenių valstybių sistema. KPS ir yra ekonominis pasaulis, pagrįstas kapitalistine gamyba ir darbo pasidalijimu, politiškai organizuotas minėtų valstybių sistemos pavidalu, o Wallersteino teorijos objektas yra KPS atsiradimas ir raida.

1.2. Wallersteino KPS teorijos šaltiniai

Nagrinėdami Wallersteino KPS teorijos šaltinius, susiduriame su keblumu: galime kalbėti apie Wallersteino mąstymui (kartu ir KPS) tiesioginę įtaką padariusius istorikus arba ieškoti ištakų socialinių mokslų kryptyse. Pamėginsime trumpai pasinaudoti abiem būdais šaltiniams išryškinti.

Visų pirma, aptariant Wallersteino KPS teorijos ištakas, būtina įvardyti svarbiausią – marksistinės teorijos įtaką¹¹. KPS teorijoje galime rasti pagrindines Marxo sąvokas: socialinių konfliktų, klasių kovos (vėliau peraugančios į pasaulinę klasių kovą), kaupimo proceso (angl. accumulation process), kapitalizmo kaip išnaudojimo formos¹². Svarbu pabrėžti, jog, priešingai nei Marxas, Wallersteinas kapitalizmą kaip gamybos būdą sieja ne su pramoninio, bet su agrarinio kapitalizmo sąlygomis¹³.

___

10 Būtina pabrėžti, kad KPS raidos pradžioje apėmė Europą ir Lotynų Ameriką, bet pastarosios įtaka šios socialinės sistemos formavimuisi buvo šalutinė.

11 Žr.: Collins R. The Mega-Historians // Sociological Theory. 1985, vol. 3 (114–122), p. 18.

12 Žr.: Goldfrank W. L. Paradigm Regained? The Rules of Wallerstein’s World-System Method // Journal of World-Systems Research. 2000, vol. VI, no 2, Summer / FALL. Special Issue: Festchrift for Immaneul Wallerstein – Part I. (150–195), p. 163.

13 Formuluodamas savo kapitalizmo sampratą, Wallersteinas nesutinka, kad kapitalizmas remiasi vien tik laisvos darbo jėgos išnaudojimu. Kapitalizme egzistuoja laisvo ir nelaisvo darbo išnaudojimo derinys kaip būtina jo sąlyga. Teoretiko teigimu, nesvarbu, koks darbo kontrolės metodas valstybėje egzistuoja, svarbiausia, kad produkcija būtų gaminama pasaulinei rinkai. Darbo kontrolės metodas yra nulemtas hierarchinio pasaulinio darbo pasidalijimo. Žr.: Wallerstein I. The Modern World-System I: Capitalist Agriculture and the Origins of the European World-Economy in the Sixteenth Century, 1974, p. 126–127.