sių į savo funkcijas "legitimiškumo" pagrindas yra ne asmeninis ištikimybės santykis, išnuomojant turto objektus arba pareigybes, bet atskiriems namams savarankiškai priklausanti sava charizma (...). Perėjimo iš čia į leninę valstybę motyvas - iš pono pusės - labai dažnai būdavo šitų giminių teisių "nuosavo legitimiškumo" likvidacija ir jo pakeitimas kildinamu iš jo, pono, leniniu legitimiškumu".⁸ Priklausomai nuo jėgų santykio tarp charizmatinio valdovo įpėdinių ir jo charizmatiškai kvalifikuotos palydos charizmatinė užkariautojų valdžia transformuojasi arba į leninį feodalizmą, arba į giminių valstybę, arba į grynąjį patrimonializmą (sultonizmą).

Leninė-feodalinė valstybė transformuojasi į modernią biurokratinę valstybę, kai valdovas, stiprindamas patriomonialinį leninės feodalinės valstybės branduolį, remdamasis sąjunga su miestais ir ūkio monetarizacija, eks­proprijuoja savo "tarnus", atimdamas iš jų pasisavintas valdžios galias bei valdymo priemones, ir pakeičia juos samdomais valdymo darbo specialistais - biurokratais. Smulkiųjų gamybos priemonių savininkų ekspropriaciją, formuojantis moderniam kapitalizmui, ir smulkiųjų valdžios galių savininkų (kurie tuo pačiu metu gali būti stam­biais žemvaldžiais) ekspropriacija, formuojantis moderniai valstybei, vyksta lygiagrečiai. Ji baigiasi paties ekspropriatoriaus-valdovo ekspropriacija Naujųjų laikų politinėse revoliucijose, kai valdžios galios praranda atskiro as­mens ar giminės nuosavybės statusą ir tampa visuomenine-niekieno, anonimine - nuosavybe. Weberiškosios feodalizmo sampratos aptartį susumuosime tokia schema: