įtvirtinimai švedų, tačiau, autoriaus nuomone, tai anaiptol nereiškia, kad jie įrengti būtent švedų armijos. Kaip matome iš šiame plane pavaizduotų bastioninių įtvirtinimų pavadinimų, jame gynybiniai įrenginiai buvo priskiriami tai armijai, su kuria vienu ar kitu istoriniu laikotarpiu kariavo Abiejų Tautų Respublika. Po Antrojo pasaulinio karo natūros tyrimais šių įtvirtinimų liekanų aptikti arba identifikuoti nepavyko.
2001 m. archeologai dalyvavo apžiūrint iškastą duobę greta dab. „Forum palace“ pastato. Duobėje aptikta žmonių kaulų, manoma, kad jie buvo čia iš kažkur suvežti (S. Sarcevičiaus žodinė informacija). Tikėtina, kad žmonių palaikai laidoti šioje vietoje buvusių bastioninių įtvirtinimų gynybiniuose grioviuose.

Redutas prie Žaliojo tilto. Šis gynybinis įrenginys 1737 m. plane vaizduojamas dešiniajame Neries krante, į rytus nuo Kalvarijų gatvės pradžioje buvusios kalvos su koplytstulpiu. Redutas plane vaizduojamas kalvotoje vietovėje maždaug toje vietoje, kur yra dabartinių pastatų Kalvarijų g. 1 ir 1A (buv. Raduškevičių rūmai) rytinė dalis bei sovietmečiu statytas pastatų kompleksas A. Juozapavičiaus g. 5. 1737 m. plane redutas yra su trimis bastionais, viduriniuoju orientuotas Žaliojo tilto kryptimi. Redutas plane pavadintas „Moscowitische Schantz Ano 1654 gemacht“. Jis plane vaizduojamas kitaip nei kiti bastioniniai įtvirtinimai – stora linija apvesti reduto bastionai visu perimetru yra juosiami plonesnės linijos. Šitaip pažymėtas reduto griovio kontūras. Galbūt, redutas yra turėjęs keturis bastionus, tačiau vėliau dėl kažkokių priežasčių (rekonstruojant?) vienas bastionų buvo panaikintas. E. malachovičius pateikia rekonstrukcinį reduto plano piešinį, kuriame trūkstamo (?) bastiono vietoje nurodoma buvus tiltą⁶¹. Šis tyrinėtojas spėja, kad redutas galėjo būti sustiprintas mūrinėmis konstrukcijomis ir nurodo reduto plano panašumą su prancūzų „fort carré“. Šiame gynybiniame įrenginyje 1655 m. galėjo stovėti pabūklai, ugnimi dengę iš Vilniaus atsitraukiančius Jonušo Radvilos vadovaujamus karinius dalinius⁶². Gal šis veiksnys lėmė, kad atsitraukianti kariuomenė spėjo padegti Žaliąjį tiltą. XVIII a. pradžioje redutas, matyt, yra turėjęs kažkokį ryšį su Saltoniškėse buvusia gynybine linija. XVIII a. pradžioje pastatyto Šv. Rapolo bažnyčios ir jėzuitų vienuolyno komplekso vieta Žaliojo tilto prieigose taip pat, veikiausiai, parinkta didinant Šnipiškių gynybinį pajėgumą Vilniaus gynybinės sistemos kontekste. Kokie buvo tie gynybiniai įrenginiai ir ar jie išvis egzistavo, nėra aišku. Galbūt reduto prie Žaliojo tilto ir Saltoniškėse buvusios gynybinės linijos ryšį netiesiogiai liudija laidojimo paminklai? Žmonių palaikų iš XVII a. antrosios pusės – XIX a. kapų aptikta kalvelės, buvusios vidurinėje Kalvarijų gatvės dalyje, pietiniame ir rytiniame šlaituo-
se. Manoma, kad kalnelyje buvo laidojamos
1710 m. maro aukos⁶³. Kai kurie autoriai nurodo čia stovėjus gynybiniu grioviu apjuostą pilaitę, kuri esą sugriauta XVII a. Natūros tyrimai to nepatvirtino – aptikta tik medinių tvoros kuolų liekanų. Ant vienos kaukolės aptikta prilipusi
1664 m. Jono Kazimiero šilingo moneta⁶⁴. Sklypo Kalvarijų g. 2 rytinėje dalyje taip pat aptikta žmonių palaikų. Jų nepavyko tiksliau datuoti, manoma laidojimo vietą čia buvus trumpai⁶⁵. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad istoriniame Šnipiškių priemiestyje bandyta deginti Vilniuje žu-

---

⁶¹ Małachowicz E. Fortyfikacje Wilna. Część III...,
s. 166, fig. 3.

⁶² Сагановiч Г. Невядомая вайна …, с. 45.

⁶³ Černiauskas M. Vilniaus kalnelio Dzeržinskio-Ukmergės gatvių sankryžoje stebėjimai-tyrinėjimai. Vilnius, 1952. LIIR, f. 1, b. 13, p. 3.

⁶⁴ Ten pat, p. 9.

⁶⁵ Kvizikevičius L., Sarcevičius S. Žvalgomieji tyrinėjimai Kalvarijų g. sklype 2 // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais. Vilnius, 2006, p. 245.