| Wallersteino teorijai itin didelės įtakos turėjo marksistinė imperializmo teorija. Ji buvo sukurta neišsipildžius Marxo prognozėms, kad vyks išsivysčiusių kapitalistinių šalių visuomenių poliarizacija į kapitalistus ir darbininkus ir aštrės jų klasių kova, kuri baigsis socialistine revoliucija. XX a. pradžioje buvo akivaizdu, kad tos prognozės neatitinka realybės – darbininkai politiškai integravosi į visuomenę. Ekspansija leido išspręsti vidaus problemas, antpelnis – papirkti išsivysčiusių šalių darbininkus; tai užtikrino socialinį stabilumą. Vertindamas klasikinę Marxo kapitalizmo teoriją, išdėstytą Kapitale, Wallersteinas prieina išvadą, kad jai stigo globalinio, sisteminio požiūrio. Silpna vieta yra ta, jog analizės vienetu laikoma atskira šalis (Anglija)14. Teoretiko teigimu, norint suprasti šalyje vykstančius procesus, būtina nustatyti tos šalies vietą visumoje. Ši yra XVI a. atsiradusi KPS – nauja, iki tol nebūta socialinė organizacijos forma15.
Kurdamas KPS teoriją, Wallersteinas iš
F. Braudelio „pasiskolino“ erdvės ir laiko supratimą. Jis perėmė iš Braudelio ekonominio pasaulio ir pasaulinio ūkio sąvokas ir jas modifikavo siekdamas priartinti prie savo tyrimų16. Kaip žinoma, Braudelis visą pasaulį skirsto į keletą koegzistuojančių ekonominių pasaulių, vienas kurių yra Europos ekonominis pasaulis. Ekonominis pasaulis turi santykinai griežtas ribas, jo viduje vyksta intensyvūs plataus vartojimo prekių mainai. Tarp ekonominių pasaulių vyksta tik prabangos prekių prekyba. Braudelio teigimu, XIX a. visi ekonominiai pasauliai susijungia į vieną, globalinį ekonominį pasaulį – pasaulinį ūkį. Wallersteino koncepcijoje iš Braudelio perimtos sąvokos įgijo skirtingus turinius: 1) būtent nuo XVI a. Europos ekonominis pasaulis tapo KPS raidos išeities tašku; 2) pasaulinis ūkis – tai KPS, kuri nuo XIX a. įgavo globalų pavidalą ir egzistuoja iki šiol. Kalbant apie Braudelio laiko sampratos įtaką Wallersteino KPS teorijai, didelės reikšmės turėjo la longue dureé (ilgoji trukmė) konstruktas. Wallersteinas jį vartoja siekdamas paaiškinti didelio masto (angl. large-scale), ilgalaikius (angl. long term) struktūrinius pokyčius, priešindamas juos trumpalaikiams įvykiams17.
Wallersteino pažinimo horizontas skleidžiasi dviejų priešingų polių įtampoje siekiant juos suvienyti KPS teorijoje: ją paveikė modernizacijos teorija (eurocentrizmo įtaka) bei – pradedant 1970-aisiais – priklausomybės prieiga (angl. the dependency approach) kaip susikompromitavusios modernizacijos teorijos alternatyva18. Keleto pokarinių dešimtmečių (beveik iki pat 1970-ųjų) raidos specialistai bemaž vienbalsiai sutarė, kad modernizacijos sėkmę lemia keturi veiksniai: pakankamas užsienio investicijų kiekis, spartus šiuolaikinių technologijų diegimas, konkurencijos principais pagrįsta laisvoji rinka ir pamatinių Vakarų civilizacijos principų plitimas. Remiantis tokia vieninga nuomone, dauguma turtingųjų kraštų pradėjo itin plataus masto programas, skirtas
___
14 Išimtis – kalbėdami apie kapitalizmą, marksistai taiko globalinį požiūrį marksistinėje imperializmo teorijoje: pagrindinis kapitalizmo principas yra beribis kapitalo kaupimas, pagrįstas dalies pelno reinvestavimu į gamybos plėtimą šalies viduje ir nuolatine kapitalo ekspansija į naujas užsienio rinkas. Kitaip tariant, kapitalizmo santykių tinkle atsiduria visas realus pasaulis. Žr.: Wesseling H. Overseas History // New Perspectives on Historical Writing (Ed. by Peter Burke). Polity Press, 1992 (67–92), p. 82.
15 Wallerstein I. The Modern World-System I: Capitalist Agriculture and the Origins of the European World-Economy in the Sixteenth Century, 1974, p. 67.
16 Žr.: Wallerstein I. The Unexcluded Middle, or Reflections on Braudel and Prigogine // The Essential Wallerstein, 2000 (160–169), p. 163–164.
17 Žr.: Goldfrank W. L. Paradigm Regained? The Rules of Wallerstein’s World-System Method // Journal of World-Systems Research. 2000, p. 161.
18 Žr.: Shannon R. T. An Introduction to the World-System Perspective. Colorado: Westview Press. 1996, p. 15. |
dizainas ir programavimas giriaus