| Jeigu 1492 m. LDK valdovas buvo "teisėtas paveldėtojas ir ponas" (verus legitimus haeredes ac dominus natūrales) 101, tai vėliau tik "paveldėtojas ir teisėtas įpėdinis", kuris išlaikė Ponų tarybos apribotas aukščiausios valstybinės institucijos teises102. O Ponų taryba įgavo Įstatymų leidžiamosios valdžios galią. Lenkijos šlėkta į seimus galėjo būti renkama nuo 1454 m., o 1505 m. Konstitucija "Nihil Novi" sulygino jos teises su senatorių teisėmis103. Tačiau LDK bajorija, formaliai turėdama lenkų šlėktos teises ir privilegijas, neturėjo jokių politinių teisių. Nors 1512 m. bajorija buvo įsileista į seimus, tačiau tik 1566 m. II Statutas pripažino, kad visi valstybės reikalai bus sprendžiami tik Seime ponų ir bajorų atstovų. Taip bajorai buvo įtraukti į politinį valstybės valdymą. Bet faktiškai bajorija ir toliau liko, anot A. Aoštauto, pritariamuoju organu: "ką karalius su ponais nutaria, tą šlėkta turi vykdyti "104. Iš tiesų visa valdžia buvo rankose nedidelio feodalų sluoksnio, kuris turėjo didžiulę ekonominę bei politinę galią. Taigi LDK buvo institucionalizuota ir sankcionuota ponų oligarchijai105, kuri galutinai buvo palaužta tik 1700 m. lapkričio mėn. Valkininkų konfederacijos aktu.
Todėl XVI a. I-oje pusėje bajoriją tapatinti su "politine tauta" vargiai ar galima. Į šią sampratą įeina tik jos viršūnė - kunigaikščiai, ponija. Kita vertus, kaip jau anksčiau minėta, bajorija, įtraukta į valstybinių teisės aktų rengimą, dalyvaudama sprendžiant šalies ekonominius, finansinius klausimus, pradėjo suvokti save kaip "civilis societate" — piliečius106. O tai paskutinė pakopa žengiant į "conventiones generales" struktūrą107. XVI a. II-oje pusėje bajorija įsiliejo į "politinę tautą".
"Politinės tautos" egzistavimo realumą viršūnių mastu XVI a. pradžioje iliustruoja LDK aristokratijos aktyvus dalyvavimas politiniame gyvenime. LDK politinių jėgų konsolidacijos procesas, prasidėjęs XV a., lėmė tai, kad "politinė tauta" apėmė ne tik Lietuvos, bet ir žemių aneksų feodalines viršūnes, tuo tarpu Lenkijos karalystėje "politinės tautos" susidarymo procesas neapėmė jos leninių žemių108 .
101 Zbiór praw litewskich. Poznań, 1841. S. 58.
102 Лазутка С. I Литовский Статут. C. 130-131.
103 Russocki S. Monarchie stanowe... S. 79-80.
104 AT. T. 11. N. 214. S. 163.
105 Russocki S. Monarchie stanowe... S. 76.
106 Apie pilietybės ir tautybės santykį rašė Jurginis J., Lukšaitė I. Lietuvos ir kultūros bruožai. V., 1981. P. 84 – 85.
107 Jenö Szücs. The three... P. 149.
108 Grzybowski K. "Corona Regni" a "Corona Regni Poloniae" (W z związku z pracą. Janą Dąbrowskiego, Korona Królewstwa Polskiego w XIV w Wrocław -Krakow, 1956.). // Czasopismo Prawno – Historyczne. 1957. N. 2. S. 313; Kutrzeba S. Charakter. S. 4 – 5. |
dizainas ir programavimas giriaus