²⁸ Koneczny E. Polskie Logos i Ethos. - S. 122.

²⁹ žr.: Pamiętnik VI powszechnego zjazdu historykow polskich w Wilnie 17-20 wrzesnia 1935 r. - Lwow, 1936. - T. 1-2.

³⁰ Apie „federalistinę” ir „unitarinę” Liublino unijos koncepcijos lenkų istoriografijoje žr.: Bardarch J. Studia z ustroju i prawa... – S. 57-59.

³¹ žr. pvz., Kolankowski L, Polska Jagielonów. - Lwów, 1936. -1.5,326.

³² Halecki O. Dzieje unii Jagielonskiej. - Kraków, 1920. - T. 2. - S. 336-341; Halecki O. Idea Jagielonska. - Lwów, 1937. - S. 23-27; Plg. taip pat J. Adamuso koncepciją: Pamiętnik... T. 2. - P. 82.

³³ Tai ir paaiškina atskiros LDK politinių įvykių istorijos pasirodymą: Kolanowski L. Dzieje Wielkiego Księstwa Liewskiego za Jagielonów. -T. 1.1377-1499. – Warszawa, 1930.

³⁴ Zakrzewski S. Azgadnienia historyczne. - Lwów, 1936. - T. 1. - S. 2338.

³⁵ Ten pat.

³⁶ Halecki O. Dzieje unii... S. 340-341.

³⁷ Žr., pvz., Halecki O. Europa: Grenzen und Gliederung seiner Geschichte. - Darmstadt, 1957.

³⁸ Halecki O. Zagadnienia kulturalne w dziejach Unji Jagiellonskiej // Przegląd Historyczny. T. 6. Zesz. 3. - S. 398-399.

³⁹ Halecki O. Idea Jagielonska. - S. 26.

⁴⁰ Liubavskij M. K Očerk istorii Litovsko-russkogo gosudarstva do Liublinskoj unii vkliučitelno. - Moskva, 1910 (Antras leidimas -1915).

⁴¹ Nors tam tikros tendencijos pradėti svarstyti lenkų civilizacijos poveikį Lietuvai buvo. Žr. A. Šapokos skyrelį „Savinimasis krikščioniškos Vakarų kultūros lenkiškų formų” knygoje: Jogaila. - Kaunas, 1935. - P. 274-283. Tačiau tų pačių autorių ruoštoje Lietuvos istorijos sintezėje minėtų svarstymų nėra (Lietuvos istorija // Red. A Šapoka. - Kaunas, 1936. - E 110-113,150-158).

⁴² Plačiau žr.: Bumblauskas A. Zenonas Ivinskis ir Lietuvos istorijos istoriografijos paradigmos // Kultūros barai. - 1992. - Nr. 3.

⁴³ Empiriniuose kultūros istorijos tyrimuose pažanga įvyko akivaizdi. Ryškus pavyzdys I. Lukšaitės dalis knygoje: Jurginis J., Lukšaitė I. Lietuvos kultūros istorijos bruožai (Feodalizmo epocha. Iki aštuonioliktojo amžiaus). - V, 1981. Tačiau civilizacinė problematika čia nesvarstoma. Nesvarstomas ir „liaudies” virtimo tauta procesas (tautos, o kartu ir jos kultūros statiškumo samprata - iš baltofilinės tradicijos). LDK institucinė kultūra tik mechaniškai atsiedinta nuo Lenkijos.

⁴⁴ Ochmanski J. Historia Litwy. - Wroclaw, etc. 1967 (Antras leidimas - 1982). Integralia sinteze šį veikalą pavadino H. Łowmiańskis (Łowmiański H. Joachim Lelewel jako historyk Litwy i Rusi //Lelewel J. Dziela. – T. 10. - Warsawa, 1969. - S. 34.

⁴⁵ Bardach J. Studia zastroju i prawa... - S. 59.

⁴⁶ Bardach J., Leśnadorski B., Pietrzak M. Historia panstwa I prawa polskiego. - Warszawa, 1976. - S. 191.

⁴⁷ Bardach J., Leśnodorski B., Pietrzak M. Historia ustroju I prawa polskiego. - Warszawa, 1993. - S. 185.

⁴⁸ Bardach J. Konstytucja 3 Maja a Zaręcznie Wzajemne Obojga Narodów 1791 roku // Studia juridica. - T. 24. -1992. - S. 26. Žr. dar šiai temai skirtą straipsnį: Bardach J. Konstytucja 3 maja a unia polsko-litewska // Przegląd Historyczny. - T. 82. -1991. - Zesz. 3-4. - S. 383-410.

⁴⁹ Gudavičius E. Kas sava ir kas skolinta mūsų kultūroje // Kultūros barai. - 1993. - Nr. 11; Lietuvių tautos ankstyvieji amžiai: laimėjimai ir praradimai //Kultūros barai. - 1994, - Nr. 5.

⁵⁰ Žr.: Gudavičius E. Baltų alodo raida // Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija. - 1989. - T. 4 (69); Gudavičius E. Baltų alodo paveldėjimas ir disponavimas juo // Ten pat. - 1980. - T. 3(72). Apie ūkinio individualizmo lemtingą poveikį LDK europeizacijai ir LDK kaip europinės