Išvados

Vizualinio Lietuvos istorijos stereotipizavimo apraiškas pirmiausia sąlygoja tam tikros kinematografinės tendencijos. Lietuvoje nuo Atgimimo laikų vyrauja filmai, kurie laikytini nacionalistinio naratyvo kinematografine adaptacija. Šiam pasakojimui, be kitų savybių, būdinga istorijos kaip tautinių vertybių įteisinimo, tautinės tapatybės formavimo ir stabilizavimo, o ne istorinės atminties įvairinimo ir koregavimo, kritinio mąstymo ugdymo misija. Šia – istorijos kaip tautos istorijos mito – samprata besiremiančioje dokumentikoje nėra siekiama sukurti naują vizualinį ir verbalinį pasakojimą apie praeities tikrovę, o daroma vėl atpažįstama tai, kas ankstesniuose filmuose jau buvo matyta ir girdėta. Nuolat cirkuliuojantys vaizdai tokioje kūryboje tampa ne tiek apie konkrečius įvykius, reiškinius, procesus vizualiai bylojančiais dokumentais, kiek ženklais – nuorodomis į populiarioje vaizduotėje jau funkcionuojančias praeities interpretacijas.

Tų pačių vaizdų kartojimas sietinas ir su vaizdinės medžiagos kaip iliustracijos, o ne konkretų faktą užfiksavusio istorijos šaltinio samprata. Dėl tokios dokumentininkų mąstysenos vangiai vykdomos naujos kino medžiagos paieškos užsienio vaizdo ir garso archyvuose, nevengiama Lietuvos istoriją reprezentuoti ne Lietuvos faktus užfiksavusiais kadrais ar užkadriniu komentaru iškraipyti tikrąją vaizdų reikšmę.

Matomos tendencijos tais pačiais kinematografiniais vaizdais ar jų vienokia ar kitokia kombinacija reprezentuoti šiuos lūžinius
XX a. Lietuvos valstybingumo istorijos įvykius ir procesus: Vilniaus krašto bei Klaipėdos krašto okupaciją, Vilniaus krašto susigrąžinimą, Lietuvos aneksiją į SSRS sudėtį, kolektyvizaciją, Atgimimą bei 1991 m. sausio 13-osios kroniką.

Views of the nation’s memories: a stereotyped vision
of the Lithuanian history of the 20th century in Lithuanian documentary films

Rūta Šermukšnytė

Summary

The article aims to answer to the following questions: what are the reasons of the stereotyped vision of the Lithuanian history? What views have become conventional representations of certain historical events, phenomena and processes in Lithuania? A series of documentary films on the Lithuanian history of the 20th century created in 1990–2004 has been chosen as the object of the analysis.

The analysis has shown that manifestations of stereotyped visions of the Lithuanian history are determined by certain cinematographic tendencies. Historical films and programmes that are considered to be an adaptation of the national narrative cinematography have been predominant since the Lithuanian independence in 1991. This kind of narration is characterized by validation of history as a national value, formation of national identity and its stabilization rather than diversification and correction of the historical memory or the development of critical thinking. The current documentary material that is based on the understanding of history as a myth of the nation’s history is not aimed at creating a new visual and verbal narration about the realities of the past, but rather at recognizing what has been said and made in the previous works.

The repetition of the visions is also related to visual material as illustration rather than a perception of it as a historical source of a certain fact. Due to such thinking of creators of documentary films, they are not very ardent in seeking for new material for films in foreign archives of view and sound. Also Lithuanian history sometimes is being represented by pictures taken from facts that are not originally Lithuanian. besides, sometimes a real meaning of views is being hidden under an additional comment behind the picture.

Such tendencies have been observed in representing the most important historical events and processes for the Lithuanian statehood of the 20th century – namely, the occupation of Vilnius and Klaipeda, the restitution of Vilnius, the annexation of Lithuania by the Soviet Union, collectivization, the National revival Movement „Atgimimas“ of the 1991, and finally, the events of January 13th.

Įteikta 2005 05 30

Priimta spaudai 2005 06 23