Vakarų Europos ir Rusijos rinka skatino gamybos raidą ir vidaus rinkos plėtrą. Tad konkurencijos sąlygomis vietiniai verslininkai pradėjo kreipti gamybą į tai, ko trūko Rusijos rinkoje (nes su jos gaminiais dar buvo pajėgūs konkuruoti), o į užsienį siuntė tas žaliavas bei žemės ūkio gamybos produkciją, kuri nesudarė konkurencijos centrinių Rusijos imperijos gubernijų dvarininkams ir pigumu galėjo konkuruoti Vakarų rinkoje.

Nuo XIX a. aštuntojo dešimtmečio krašto prekybai svarbios tapo arklių mugės. Čia pagrindiniai tarpininkai žydai dideliais kiekiais supirkinėjo geriausius arklius parduoti užsienyje: per Virbalio muitinę iš Kauno ir Vilniaus gubernijų arkliai buvo išvežami į Prūsiją, o Plungės žydai „specializavosi“ parduoti arklius Anglijoje¹⁵. Jų išvežimą užsienin skatino palankios sąlygos: prekyba arkliais nebuvo apdėta muitų mokesčiais¹⁶. Vilniaus gubernijoje šešiose vietovėse vyko
18 kasmetinių arklių mugių. Lietuviškojoje gubernijos dalyje arklių buvo parduodama nedaug. Ten parduodami vietinių veislių arkliai dėl mažų kainų (20–60 rb, rečiau 80 rb už arklį) ir ištvermingumo buvo populiarūs užsienio rinkoje. Prekiauta ir brangiais veisliniais žirgais, kurių kainos siekdavo 150–400 rublių¹⁷. Lietuviškoje Vilniaus gubernijos dalyje stambesnių arklių mugių nebuvo, užtat Kauno gubernijoje – net keturios: Raseiniuose, Kelmėje, Kražiuose, Žagarėje¹⁸. Nuo 1910 m. Šiauliuose arklių mugės buvo rengiamos kiekvieną pirmadienį¹⁹.

Nuo XIX a. aštuntojo dešimtmečio padidėjus Prūsijos rinkoje gyvulininkystės produktų paklausai, eksportui pradėta auginti kiaules. Supirkėjai vokiečiai daug jų pirko Žemaitijoje ir po 1000 gindavo į Prūsiją²⁰. Apie devintojo dešimtmečio vidurį eksportui pradėta auginti žąsis, kurių užpirkti kiekvienais metais suvažiuodavo Prūsijos pirkliai. Jiems tai buvo pelningas verslas. Pavyzdžiui, Rokiškyje gyvenantys du Prūsijos piliečiai vertėsi prekyba žąsimis. Jie per nepilnus tris rudens mėnesius 1893 m. iš Rokiškio geležinkelio stoties geležinkeliu į Vokietiją išvežė 60 vagonų žąsų (vieno vagono talpa apie 1200 paukščių, kurių vieno kaina Vokietijoje siekė 5–6 markes* , t. y. 15–18 rb už vienetą. Kauno gubernijoje vienos žąsies vidutinė kaina siekė 0,9 rb, t. y. apie 0,33 markės)²¹.

Daugelis Kauno ir Vilniaus gubernijų mugių specializavosi prekiauti linais bei linų produkcija. Lietuviški linai buvo eksportuojami į Prancūziją ir Vokietiją, Belgiją ir Angliją, Austriją²², auginami pardavimui į Rygą, Daugpilį, Peterburgą, Karaliaučių, nes ten turėjo didelę paklausą (kaina siekė 2–10 rb už pūdą). Iš Trakų ir Švenčionių apskričių į Daugpilį buvo eksportuojami kriaušės ir obuoliai (2–6 rb už pūdą).²³ Be to, Vilniaus gubernija eksportavo kanapių pluoštą, išdirbtas odas²⁴. Iš Kauno guber-

---

 ¹⁵Торговля по Плунгянам // К Памятной книжке Ковенской губернии на 11900 год, отд. III, с. 116.

 ¹⁶ Tamošaitienė V. Lietuvos vidaus prekyba 1861–1913 m. ir jos formos // Lietuvos TSR MAD, A serija,
t. 2 (55), 1976, p. 33.

 ¹⁷ Памятная книжка Виленской губернии на 1891 год, ч. II, с. 15.

 ¹⁸ Памятная книжка Ковенской губернии на 1879 год, отд. II, с. 359.

 ¹⁹ Памятная книжка Ковенской губернии на 1912 год, отд. II, с. 46; Памятная книжка Ковенской губернии на 119813 – 1915 год, отд. II, с. 48.

 ²⁰ Merkienė R. Gyvulių ūkis XVI–XX a. pirmoje pusėje: etninės patirties ištakos, p. 98.

 * Pagal 1893 m. valiutų kursą 1 markė prilygo 2,99 rublio // Meškauskas K., Puronas V., Meškauskienė M., Jurginis J. Lietuvos pramonė ikisocialistiniu laikotarpiu, p. 179.

 ²¹ Гуковский К. Новоалександровский уездъ // Памятная книжка Ковенской губернии на 1895 год, отд. IV, с. 222.

²² Памятная книжка Ковенской губернии на 1895 год, отд. IV, с. 228.

²³ Памятная книжка Виленской губернии на  1888 год, ч. II, с. 8. 

²⁴ Памятная книжка Виленской губернии на  1851 год, ч. II, с. 14.