Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai17 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (17 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 17

APIE DISERTACIJŲ GYNIMĄ VILNIAUS UNIVERSITETO ISTORIJOS FAKULTETE

STAČIATIKIŲ BAŽNYČIOS LIETUVOJE ISTORIJOS PERIPETIJOS 1918 - 1940 METAIS

 

Apie Andriaus Marcinkevičiaus daktaro disertaciją „Stačiatikių Bažnyčia Lietuvoje 1918–1940 m.“ ir jos gynimą

 

1918–1940 metai Lietuvos istorijoje buvo svarbūs ne tik kaip valstybingumo ir modernaus tautiškumo suklestėjimo laikotarpis po ilgų politinės nebūties metų. Jaunoji valstybė turėjo perimti Rusijos imperijos viešpatavimo paveldo likučius. Ne paslaptis, kad Stačiatikių Bažnyčios Lietuvoje padėtis prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir po jo diametraliai skyrėsi. Valstybės remiama ir raginama aktyviau vykdyti ganytojišką veiklą, Stačiatikių Bažnyčia vadinamajame Šiaurės Vakarų krašte tapo, viena vertus, tam tikru Rusijos imperinės politikos įrankiu, o kita vertus, dažnas šios bažnyčios hierarchas ar šventikas jautėsi vykdąs kilnią misiją: siekdamas užkirsti kelią „lenkų atneštai katalikybei“, atkurti istorinį teisingumą, grąžinti Stačiatikių Bažnyčiai deramą vietą krašto gyvenime.

Žlugus imperijai ir susikūrus Lietuvos valstybei, vietos stačiatikiai tapo etnine konfesine mažuma. Stačiatikių Bažnyčiai Lietuvoje dabar reikėjo rūpintis ne stačiatikybės plėtimo, o kasdieniais egzistenciniais klausimais. Vis dėlto ir po 1918 metų šios bažnyčios vaidmuo neprarado politinės reikšmės. Nuo šiol „stačiatikių korta“ pradėjo lošti Maskva, Kaunas ir Varšuva.

Lietuvos istorikai pastaraisiais metais skyrė nemažai dėmesio Stačiatikių Bažnyčios Lietuvoje istorijai XIX ir XX amžiuje nušviesti. Kaip ryškiausius tyrinėtojus galime išskirti Reginą Laukaitytę, Saulių Kaubrį ir Andrių Marcinkevičių. Būtent pastarasis jaunasis mokslininkas 2005 m. gruodžio 29 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete apgynė humanitarinių mokslų srities, istorijos krypties daktaro disertaciją tema „Stačiatikių Bažnyčia Lietuvoje 1918–1940 m.“

Disertacijos rengimui ir rašymui vadovavo doc. dr. S. Kaubrys. Gynimo tarybos pirmininkas buvo doc. dr. Sigitas Jegelevičius, tarybos nariai – doc. dr. Algirdas Jakubčionis, doc. dr. Arvydas Anušauskas, habil. dr. Aldona Prašmantaitė, doc. dr. Vygantas Vareikis. Oponentais tapo žinomi bažnyčios istorijos specialistai dr.
R. Laukaitytė ir dr. Arūnas Streikus.

Gynimas išsiskyrė jau vien dėl to, kad buvo pažeista viena nusistovėjusi taisyklė. Dažniausiai tyrėjai apgina disertaciją ir paskui jos pa-

127

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus