STAČIATIKIŲ BAŽNYČIOS LIETUVOJE ISTORIJOS PERIPETIJOS 1918 - 1940 METAIS
Apie Andriaus Marcinkevičiaus daktaro disertaciją „Stačiatikių Bažnyčia Lietuvoje 1918–1940 m.“ ir jos gynimą
1918–1940 metai Lietuvos istorijoje buvo svarbūs ne tik kaip valstybingumo ir modernaus tautiškumo suklestėjimo laikotarpis po ilgų politinės nebūties metų. Jaunoji valstybė turėjo perimti Rusijos imperijos viešpatavimo paveldo likučius. Ne paslaptis, kad Stačiatikių Bažnyčios Lietuvoje padėtis prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir po jo diametraliai skyrėsi. Valstybės remiama ir raginama aktyviau vykdyti ganytojišką veiklą, Stačiatikių Bažnyčia vadinamajame Šiaurės Vakarų krašte tapo, viena vertus, tam tikru Rusijos imperinės politikos įrankiu, o kita vertus, dažnas šios bažnyčios hierarchas ar šventikas jautėsi vykdąs kilnią misiją: siekdamas užkirsti kelią „lenkų atneštai katalikybei“, atkurti istorinį teisingumą, grąžinti Stačiatikių Bažnyčiai deramą vietą krašto gyvenime.
Žlugus imperijai ir susikūrus Lietuvos valstybei, vietos stačiatikiai tapo etnine konfesine mažuma. Stačiatikių Bažnyčiai Lietuvoje dabar reikėjo rūpintis ne stačiatikybės plėtimo, o kasdieniais egzistenciniais klausimais. Vis dėlto ir po 1918 metų šios bažnyčios vaidmuo neprarado politinės reikšmės. Nuo šiol „stačiatikių korta“ pradėjo lošti Maskva, Kaunas ir Varšuva.
Lietuvos istorikai pastaraisiais metais skyrė nemažai dėmesio Stačiatikių Bažnyčios Lietuvoje istorijai XIX ir XX amžiuje nušviesti. Kaip ryškiausius tyrinėtojus galime išskirti Reginą Laukaitytę, Saulių Kaubrį ir Andrių Marcinkevičių. Būtent pastarasis jaunasis mokslininkas 2005 m. gruodžio 29 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete apgynė humanitarinių mokslų srities, istorijos krypties daktaro disertaciją tema „Stačiatikių Bažnyčia Lietuvoje 1918–1940 m.“
Disertacijos rengimui ir rašymui vadovavo doc. dr. S. Kaubrys. Gynimo tarybos pirmininkas buvo doc. dr. Sigitas Jegelevičius, tarybos nariai – doc. dr. Algirdas Jakubčionis, doc. dr. Arvydas Anušauskas, habil. dr. Aldona Prašmantaitė, doc. dr. Vygantas Vareikis. Oponentais tapo žinomi bažnyčios istorijos specialistai dr. R. Laukaitytė ir dr. Arūnas Streikus.
Gynimas išsiskyrė jau vien dėl to, kad buvo pažeista viena nusistovėjusi taisyklė. Dažniausiai tyrėjai apgina disertaciją ir paskui jos pa- |