1936 m. balandžio 22 d. Lietuvos pasiuntinys E. Turauskas bei chargé d’affaires P. Sidzikauskas, lankydamiesi pas J. Friedmaną, įteikė Lietuvos vyriausybės notą dėl pageidaujamų kontingentų⁷⁷. J. Norkaičio nurodymu Lietuvos pasiuntinybei jokiu būdu nebuvo galima sumažinti sviesto ir kiaušinių kiekių, o maksimaliai leista nusiderėti iki 1934 m. suteiktų kontingentų⁷⁸. 1936 m. gegužės 6 d. Lietuvos pasiuntinybės atstovai Čekoslovakijos oficialiesiems asmenims išreiškė pageidavimą padidinti sviesto, kiaušinių ir sūrio kontingentus ir teigė, kad dėl to būtų galima padidinti tekstilės įvežimą iš Čekoslovakijos.

1936 m. gegužę J. Friedmanas įspėjo Lietuvos pasiuntinybės atstovus, jog Lietuvos prašomi kontingentai yra per dideli ir tuo klausimu ypač neigiamai yra nusistatęs naujasis Čekoslovakijos žemės ūkio ministras Zadina⁷⁹. Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijos gautame Žemės ūkio ministerijos rašte 1936 m. birželį Lietuvai buvo sumažinti visi prašyti kontingentai, pabrėžiant, kad to Lietuvai turėtų visiškai užtekti, metų gale planas bus peržiūrėtas, tačiau pakeitimų tikimybė esanti maža⁸⁰.

J. Friedmanas siekė, kad Lietuva atsižvelgtų į Čekoslovakijai labai rūpimą tekstilės eksporto reikalą – „šios rūšies eksporto stagnacija yra skaudžiausia vieta Čekoslovakijos pramonėje“⁸¹. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktorius
J. Norkaitis situaciją vertino kiek kitaip: „Čekų išreikštą norą plėsti abiejų kraštų prekybą galima tik sveikinti, tačiau atsižvelgiant į Lietuvai pasyvų balansą, jų reiškiamas pageidavimas, kad Lietuva dar liberališkiau traktuotų čekiškas prekes, atrodo keistokas. Logiškai galvojant atrodo, kad čekai primutinai privalėtų parodyti mums palankesnį traktavimą įleidžiant mums taip svarbias eksportines prekes, kaip sviestas, kiaušiniai ir t. t.“⁸² Jo supratimu, tik čekoslovakams patenkinus Lietuvos prašymus būtų galima svarstyti tekstilės importo klausimą.

Lygiai taip pat Lietuvos eksporto į Čekoslovakiją galimybės buvo nustatytos ir 1937 m. Lietuvos chargé d’affaires P. Sidzikauskas 1937 m. pavasarį, remdamasis ir „Pienocentro“ pageidavimais, siekė, kad būtų padidinti kiaušinių

___

77 Lietuvos vyriausybės notoje buvo išdėstyti tokie pageidavimai: 12 mln. vnt. kiaušinių, 700 t sviesto, 50 000 vnt. žąsų, 18 000 vnt. kiaulių.

Lietuvos vyriausybės nota Čekoslovakijos vyriausybei 1936 04 // LCVA. F. 383, ap. 9, b. 110, l. 11.

78 Lietuvai įteikiant notą dėl pageidaujamų kontingentų (1936 04 22), J. Friedmanas perspėjo P. Sidzikauską, kad sviesto įvežimo perspektyvos esančios ne kokios, nes Čekoslovakija turinti pernykščio sviesto atsargų –
60 vagonų, taip pat nesama didesnių vilčių dėl kiaušinių įvežimo. J. Friedmanas tik pažadėjo labiau atsižvelgti į Lietuvos pageidavimus dėl gyvų ir pjautų žąsų.

Lietuvos chargé d’affaires P. Sidzikausko Pro memoria 1936 04 22 // LCVA. F. 383, ap. 9, b. 110, l. 9.

79 Chargé d’affaires P. Sidzikausko pranešimas Ekonomikos departamento direktoriui J. Norkaičiui 1939 05 11 // LCVA. F. 383, ap. 9, b. 110, l. 31–32.

80 Čekoslovakijos žemės ūkio ministerijos 1936 m. birželio 10 d. rašte užsienio reikalų ministerijai buvo teigiama: 1) prašytų 83 vag. kiaušinių jų ekonominiame plane nenumatyta, todėl galima suteikti 50 vag., jų neviršijant; 2) sviesto pirkimą iš užsienio Čekoslovakijos vyriausybė yra priversta radikaliai riboti, todėl negalima skirti daugiau nei 10 vag.; 3) atsižvelgiant į vietos žąsų produkciją iš prašytų 50 000 vnt. leista įvežti tik 12 000 vnt. Rezervuoti ir 2 vag. sūrio.

Čekoslovakijos žemės ūkio ministerijos pranešimas Užsienio reikalų ministerijai 1936 06 10 // AMZV. IV sekcia, 920, č. j. 48.318-VA1936.

81 Lietuvos chargé d’affaires P. Sidzikausko Pro memoria 1936 04 22 // LCVA. F. 383, ap. 9, b. 110, l. 9.

82 Ekonomikos departamento direktoriaus J. Norkaičio pranešimas pasiuntiniui E. Turauskui 1936 04 30 // LCVA. F. 383, ap. 9, b. 110, l. 3.