2005 metų gegužę visuomenei buvo pristatyta prof. Alfredo Bumblausko knyga „Senosios Lietuvos istorija 1009–1795“. Tai – sintezė, kurioje autorius stengėsi pritaikyti daugiaperspektyvio (apimančio tautas, regionus, socialinius sluoksnius etc.) bei integralaus (aprėpiančio politinį, socialinį, kultūrinį lygmenis) žvilgsnio į visuomenės istoriją prieigą. Toks praeities rekonstrukcijos bandymas buvo atliktas kūrybiškai derinant minėtą prieigą, fenomenologinį žvilgsnį ir prof. E. Gudavičiaus sukurtą Lietuvos pritapimo prie lotyniškosios Vakarų civilizacijos teoriją. Istorinis naratyvas šiuo atveju buvo konstruojamas ne tik iš tekstų, bet ir įvairaus pobūdžio medijų (ikonografinių šaltinių, diagramų, kartoschemų).

Dabarties užduodami klausimai praeičiai ir kartu – pastangos atsakyti į juos ne „monologiniu“ kalbėjimu, o formuluojant hipotezes, diskutuojant, žvelgiant į konkrečius istorijos fenomenus iš įvairių perspektyvų – visi šie netradiciniai mūsų istoriografijai darbo principai tikriausiai lėmė ir pakankamai nestandartinį „Senosios Lietuvos istorijos“ pristatymą visuomenei. Kas leidžia daryti tokią prielaidą? Visų pirma faktas, jog ilgamečio prof. A. Bumblausko darbo rezultatas buvo pristatomas net tris kartus – 2005 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, 2005 m. gegužės 11 d. Istorijos fakultete ir 2005 m. gegužės 18 d. Vilniaus universiteto Auloje. Čia pat derėtų paminėti, jog visų renginių „žanras“ labai skyrėsi. Balansuodamas ties intelektualinio chuliganizmo riba ryžčiausi teigti, jog pirmasis pristatymas buvo skirtas visuomenei informuoti apie Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedroje susiformavusios profesorių E. Gudavičiaus bei A. Bumblausko mokyklos darbo rezultatus. Arba kitaip, operuojant T. S. Kuhno terminija, „pavyzdinio veikalo“, išreiškiančio tam tikrai mokslininkų bendrijai (ar jos užuomazgoms) būdingų teorinių-metodologinių orientacijų visumą, pasirodymą. O antrasis pristatymas – diskusija, tapo galimybe pačiam knygos autoriui „dekonstruoti“ kai kuriuos „pavyzdinio veikalo“ fragmentus, t. y. – prisiminti, kaip ir kokiomis aplinkybėmis gimė vieno ar kito atvarto idėja, pasamprotauti, ką ir kodėl jis dabar rašytų kitaip bei plačiau apsistoti ties pagoniškosios epochos problematika. Trečiasis pristatymas suteikė progą akademinės bendruomenės nariams pasidalyti mintimis, kokioje perspektyvoje jie regi „Senąją Lietuvos istoriją“ ir kartu – kolegiškai pagirti arba pakritikuoti vieną ar kitą autoriaus idėją, metodinę ar teorinę prieigą.

Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vykusį renginį pradėjo prezidentas Valdas Adamkus savo kalboje pažymėdamas, jog plačiajai visuomenei pristatoma knyga leis dar kartą nukreipti žvilgsnį į tautos ir valstybės paveldą, o kartu – pasitikrinti savo tapatybę.

Prof. A. Bumblausko mokytojas ir ilgametis diskurso partneris prof. E. Gudavičius pa