Atnaujinant veiklą bei vykdant organizacinius darbus, nuošalyje neliko ir nuteistieji, kalintys Kauno ir Marijampolės kalėjimuose. Ryšį tarp jų palaikydavo studentė M. A. Minuth (dar žinoma kaip Margarita Ona Miniūtė)¹⁶. Ši panelė buvo papirkusi keletą prižiūrėtojų, kurių padedama įnešdavo ir išnešdavo iš kalėjimų slaptus pranešimus. M. A. Minuth buvo ir tarpininkė perduodant svarbias žinias iš Karaliaučiaus į Klaipėdos kraštą. R. Meyer (buvęs Klaipėdos krašto direktorijos patarėjas švietimo reikalams, nacių agentas, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už šnipinėjimą, bet nuo bausmės pabėgęs į Karaliaučių) siųsdavo slaptus pranešimus į Kauną panelei M. A. Minuth, o per užverbuotus kurjerius – į Klaipėdą¹⁷. Tikėtina, jog būtent per papirktuosius kalėjimo prižiūrėtojus informacija iš Vokietijos patekdavo nuteistiesiems ir jų lankytojams, kurie savo ruožtu ją nugabendavo į Klaipėdos kraštą.

Mirties bausme (vėliau nuosprendis buvo pakeistas kalėjimu iki gyvos galvos) nuteisti
W. Priess, E. Boll, E. Lepa, H. Wannagat ir broliai J. Wallat bei E. Wallat buvo kalinami centrinėse kamerose, iš kurių puikiai matėsi, kas ateidavo į kalėjimą ir kas buvo vedamas į pasimatymą. Norėdami apsaugoti judėjimą nuo Lietuvos valstybės saugumo policijos įtakos, minėti asmenys pradėjo sekimą. Apie kiekvieną pasimatymą ir jo dalyvius buvo pranešama šios grupės vadovui W. Priessui. Be to, jų informatoriumi buvo užverbuotas Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo raštinės tarnautojas¹⁸.

Taigi užmegztas agentūrinis tinklas buvo ganėtinai platus, juolab kad informatorių ir bendradarbių netrūko ir pačioje Didžiojoje Lietuvoje bei jos valstybinėse institucijose. Naudodamiesi jų paslaugomis, Klaipėdos krašto naciai sėkmingai gaivino judėjimą.

Nesnaudė ir aukštieji Vokietijos NSDAP pareigūnai. Atslūgus Vokietijos propagandinei atakai (tiesa, neilgam – iki 1935 m. liepos 7 d.), beveik visas dėmesys buvo skirtas sąjūdžiui stiprinti. Buvo paskelbta slapta Klaipėdos krašte gyvenančių Vokietijos piliečių mobilizacija¹⁹. Reikia manyti, kad iš Vokietijoje atlikusių karo prievolę asmenų buvo numatyta rengti naujus instruktorius. Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo Žvalgybos skyrius ragino Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijas imtis veiksmų, kad tokie asmenys nebegrįžtų į Klaipėdos kraštą²⁰. Deja, duomenų, ar buvo imtasi konkrečių priemonių, nėra. Ryšiai su Vokietija, pasinaudojus naujai suformuotu agentų tinklu, buvo atnaujinti ir nuolat stiprinami. Giliai į pogrindį pasitraukę Klaipėdos krašto naciai tęsė veiklą pritraukdami vis daugiau vietos gyventojų.

___

¹⁵ 1935 m. liepos 4 d. atsitiktinis agentūrinis pranešimas // LCVA, f. 378, ap. 10, b. 615, l. 356.

 ¹⁶ VSP Klaipėdos apygardos vado J. Kazlausko raportas VSD direktoriui // LCVA, f. 378, ap. 10, b. 615, l. 443.

 ¹⁷ 1935 m. rugsėjo 13 d. agento Martin praneši-
mas // LCVA, f. 378, ap. 10, b. 615, l. 514.

  ¹⁸ 1935 m. liepos 3 d. agento Martin pranešimas // LCVA, f. 378, ap. 10, b. 615, l. 355.

 ¹⁹ 1935 m. balandžio 27 d. Klaipėdos krašto Pasienio policijos vado pranešimas Klaipėdos krašto komendantūrai // LCVA, f. 929, ap. 2 (II t.), b. 1027, l. 41.

 ²⁰ 1935 m. gegužės 7 d. Generalinio štabo II-ojo skyriaus viršininko raštas Užsienio reikalų ministrui // LCVA, f. 929, ap. 2 (II t.), b. 1027, l. 42.