reprezentavimą ir naudojimą (pradėtą laidų ciklo „Būtovės slėpiniai“). Hipertekstinis spausdinto žodžio organizavimo principas ir istorijos pasakojimas vaizdais, prof. Z. Norkaus nuomone, leidžia sureikšminti šią knygą minėtu aspektu ir kartu – konstatuoti, jog šalia oralinės bei gutenbergiškos istorinės kultūros formų įsitvirtina dar viena – mcluhaniškoji¹.

Doc. R. Petrauskas pažymėjo, jog vizualinės Lietuvos istorijos sintezės koncepcija paradoksaliai atitinka ikimoderno žmonių, apie kuriuos ir kalbama šioje knygoje, pasaulėžiūrą, kai už dokumentą bylojo antspaudas, o už Šv. Raštą – bažnyčių bokštai. Tai, anot prelegento, leidžia teigti, jog šią knygą minėtos epochos žmogus būtų su įdomumu paėmęs į rankas. Konceptualiai nuskambėjo kita doc.
R. Petrausko paralelė, susiejanti pirmąjį lietuvių bandymą aprašyti savo istoriją XVI a. pradžioje su XXI a. pasirodžiusia prof. A. Bumblausko sinteze. Ir vienu, ir kitu atveju, kalbant apie lietuvių istorijos pradžią, anot doc. R. Petrausko, žvilgsnis kreipiamas į Romą. XVI a. tai buvo Palemono ir lietuvių kilmės iš romėnų siužetas, tuo tarpu po 500 metų prof. A. Bumblauskas kalba apie 1009 m. Lietuvos atradimą Otono III Romos imperijos atnaujinimo programos kontekste. Šiuos du istorijos rašymo bandymus, R. Petrausko nuomone, sieja ne tik Romos siužetas (arba kitaip – visuotinės istorijos konteksto matymas), bet ir gebėjimas atliepti aktualios dabarties problemas. XVI a. tai buvo santykių su krikščioniškąja Europa paieškos ir jų išraiška, XXI a. – Lietuvos vietos Europos Sąjungoje įžvalgos.

Auditorijoje pagyvėjimą sukėlė prof.
P. Repšys pareiškęs, jog prof. A. Bumblausko parašyta Lietuvos istorija sveria lygiai du kilogramus ir kad dabar, turėdamas šią knygą, jis galės išmesti daug kitų, o B. Savukynas savo pasisakyme svarstė, kaip koncepcinis sintezės „svoris“ formuos mūsų visuomenės istorinę savimonę.

Renginio kulminacija tapo Petro Vyšniausko, Skirmanto Sasnausko ir Eugenijaus Kanevičiaus muzikinės interpretacijos Lietuvos istorijos siužetų, aprašytų prof. A. Bumblausko knygoje, tema. Trys džiazo virtuozai, kaip sakė vienas renginio dalyvis, atvėrė dar vieną – garsinį prof. A. Bumblausko parašytos Lietuvos istorijos sintezės lygmenį.

 1 Sąvoka „mcluhaniškoji istorinės kultūros forma“ konstruojama remiantis žymaus Kanados sociologo ir komunikacijos tyrinėtojo Marshalo McLuhano sukurtu komunikacinių technologijų raidos ir vaidmens istorijoje modeliu. M. McLuhanas teigia, jog žmonijos istorijoje galima išskirti tris epochas. Pirmoji – sakyto žodžio arba oralinės komunikacijos primato; antroji – rašto įsitvirtinimo („Gutenbergo galaktika“); trečioji – audiovizualinių komunikacijos formų įsigalėjimo (ją neretai siūloma vadinti „McLuhano galaktika“). Istorinės kultūros forma tiesiogiai priklauso nuo visuomenėje vyraujančių informacinių technologijų pobūdžio.

Aurimas Švedas