tuviško tautinio sąjūdžio ir lietuviškųjų dalių dalyvius susirūpinti to sąjūdžio 20 metų sukakties minėjimu“15. Perskaitę straipsnį, keli šio sąjūdžio dalyviai, pasitarę su autoriumi, nutarė kviesti susirinkimą suvažiavimo idėjai aptarti. Tokio darbo iniciatoriai buvo kariuomenės Spaudos
ir švietimo skyriaus viršininkas plk. Juozas Šarauskas, buvęs Lietuvių karininkų sąjungos komiteto Petrapilyje (Petrograde) pirmininkas plk. ltn. Jonas M. Laurinaitis ir suvažiavimo sumanytojas mjr. K. Sabalys. Jie ir dar keli atstovai iš kitų tautinių dalių Rusijoje susirinko 1937 m. vasario 17 d. kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriaus patalpose, kur „[...] vyko steigiamasis susirinkimas pasitarti kas dėl rengimo paminėti 20 m. nuo, pradžios lietuvių karių organizacinio darbo“16. Susirinkime dalyvavo plk. ltn. J. M. Laurinaitis (buvęs Centrinio lietuvių karių komiteto atstovas), plk. Kazys Navakas (Sibiro lietuvių bataliono atstovas), plk. Mykolas Kalmantas (Smolensko lietuvių bataliono atstovas), plk. ltn. Pranas Gladutis (Rovno lietuvių bataliono atstovas), plk. Vladas Ingelevičius (226 lauko lietuvių ligoninės atstovas) ir mjr.
K. Sabalys (226 lauko lietuvių ligoninės ir Rumunų fronto karių komiteto atstovas). Pirmininkauti išrinktas plk. ltn. J. M. Laurinaitis, sekretoriauti – mjr. K. Sabalys. Susirinkime buvo apsvarstyta daugybė klausimų ir priimti tokie nutarimai: 1) surengti paminėjimą ir sukviesti visus tarnavusius lietuviškose formuotėse ir dirbusius kariniuose komitetuose bei organizacijose į suvažiavimą; 2) šiuo klausimu kreiptis į vyriausybę ir prašyti sutikimo bei paramos;
3) sudaryti organizacinį komitetą iš asmenų, atstovaujančių visoms lietuviškoms struktūroms, kurios buvo Rusijos kariuomenėje. Šiame susirinkime buvo išrinktas Organizacinis komitetas, kuriame Centriniam lietuvių karių komitetui atstovavo plk. J. M. Laurinaitis (Kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriaus, Spaudos dalies vedėjas), ats. plk. ltn. Jurgis Byla (Valstybės tarybos narys) ir karo valdininkas Aleksandras Žilinskas (Kauno notaras), Pulkų formavimo komisijoms – ats. plk. Balys Giedraitis (VRM generalinis sekretorius), o atskiroms dalims: Vitebsko batalionui plk. J. Šarauskas (Kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriaus viršininkas), Smolensko – plk. M. Kalmantas (Kariuomenės štabo ypatingų reikalų karininkas), Rovno – plk. ltn. Pranas Gladutis (Kariuomenės štabo Ypatingųjų reikalų karininkas), Sibiro – brg. gen. K. Navakas (Kariuomenės tiekimo viršininkas), 226 lauko ligoninei – plk. Vladas Ingelevičius (Karo sanitarijos viršininko padėjėjas), Valko kavalerijos divizionui – ats. plk. ltn. Petras Gužas (advokatas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pirmininkas). Komiteto sekretoriumi buvo išrinktas mjr.
K. Sabalys. Pirmasis Organizacinio komiteto posėdis įvyko vasario 20 dieną. Jame dalyvavo visi išrinktieji atstovai. Kaip matyti iš pateikto sąrašo, Organizacinį komitetą sudarė aukšto rango Lietuvos kariuomenės karininkai, turintys nemenkas pareigas valstybės tarnyboje. Toji aplinkybė turėjo nemažai įtakos ne tik rengiant suvažiavimą, bet ir kuriant pačią sąjungą.

Pirmame Organizacinio komiteto posėdyje buvo nutarta, kad būtinai reikia rengti 20 m. lietuvių karių organizacinio darbo Rusijos kariuomenėje sukakties minėjimą. Šio renginio svarbumas buvo motyvuojamas tokiais tikslais:
1) tautinių karinių dalių kūrimo sąjūdį iškelti kaip auklėjamąjį tautai ir valstybei reiškinį, atskleisti pirmąsias Lietuvos kariuomenės atgaivinimo pastangas Rusijoje ir įvertinti anų laikų

---

15 V. B-nas. Lietuvių karių sąjūdžio ir tautinių lietuvių dalių Rusijoje 1917–1919 m. dalyvių pirmasis suvažiavimas (L.K.S.S.) // Karys. 1937, rugsėjo 9–16,
Nr. 37–38.

16 Steigiamojo susirinkimo protokolas. 1937 m. vasario 17 d. Ten pat, l. 1.