etc. (pabraukta mano – L. S.).⁵³ Tai gali būti atsitiktinis Žemaitijos paminėjimas arba sąmoningas siekimas demonstruoti didžiojo kunigaikščio valdžią visoje LDK teritorijoje kaip priešpriešą Švitrigailai, kurį labiau rėmė gudiškos teritorijos.⁵⁴ Kartu pasitaiko ir trumpesnis titulas – be Žemaitijos paminėjimo. Mykolas Žygimantas 1435 m. savo žmonai Eufemijai užrašo žemes, kurios po jos mirties turi grįžti Lietuvai, bet ne Lenkijai,⁵⁵ 1437 m. jis funduoja parapijinę bažnyčią savo žemėje ir daro tai tik su didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio žinia,⁵⁶ o 1439 m. net ir be didžiojo kunigaikščio valios funduoja bažnyčią Slucke.⁵⁷ Žygimanto Kęstutaičio tolimas nuo Lenkijos ypač matyti iš jo bandymo sudaryti koaliciją su imperatoriumi Albrechtu II.⁵⁸ 1439 metais Žygimantas Kęstutaitis rašo laišką Albrechtui II. Jame teigia, jog netiesa, kad LDK priklauso lenkams, kaip jie skelbia. Valdžią jis gavęs iš Dievo ir protėvių pagal paveldėjimą po Vytauto mirties. Gavo valdžią teisėtu būdu ir nieko nebijąs.⁵⁹ Panaši mintis jau buvo nuskambėjusi iš Vytauto lūpų: lietuviai visuomet laisvi buvo, ir jų žemė lenkams nepriklauso... freye herren gewest ... dye land ny kejnen Polan hetten gehort...⁶⁰ Tačiau netikėta Albrechto II mirtis nutraukė visus Žygimanto Kęstutaičio planus ir 1439 m. spalio 31 d. jam nieko neliko, kaip atsigręžti į Lenkiją ir patvirtinti savo 1434 m. Gardino sutartį.⁶¹ Beje, panašų manevrą buvo padaręs ir Vytautas po Vorkslo pralaimėjimo pasirašydamas Vilniaus–Radomo sutartį.⁶² Tačiau Vytauto siekiui dar buvo laiko skleistis – Žygimanto Kęstutaičio programos galutinis suformulavimas buvo nutrauktas 1440 m. kovo 20 d. sąmokslu.

Išvados

Lietuvos valdovo titulatūra formavosi itin sudėtingu Lietuvai laikotarpiu. Tai buvo Vytauto įsitvirtinimo valdžioje laikotarpis.

Vytautas, kurdamas Lietuvos valstybę, sukuria ir Lietuvos valdovo titulą. Titulavimasis didžiuoju kunigaikščiu pounijiniu laikotarpiu nebuvo vien Lietuvos valdovo titulo nesusiklostymo padarinys. Šio titulo vartojimas raštuose, skirtuose įvairiems subjektams, leidžia manyti, jog didžiojo kunigaikščio titulas buvo Vytauto politinės programos, kurios kvintesencija turėjo tapti karaliaus karūna, dalis.

Lietuvos valdovo pozicija tiek suverenios valdžios, tiek titulo atžvilgiu komplikuojasi kovų dėl Vytauto palikimo laikotarpiu. Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulas automatiškai negarantavo Lietuvos valdovo valdžios turinio. Tapti Lietuvos valdovu be didžiojo kunigaikščio titulo pripažinimo nebuvo galima.

Vytautas, naudodamasis realia valdžia, t. y. būdamas tikrasis Lietuvos valdovas, sukūrė šį didžiojo kunigaikščio, Lietuvos valdovo; titulą ir kartu suteikė Lietuvai LDK pavidalą. Švitrigaila ir Žygimantas Kęstutaitis, turėję (paveldėję) šį jau sukurtą titulą, siekė vienas susigrąžinti, o kitas sustiprinti savo valdžią Lietuvoje. Vytauto turėta valdžia leido jam įtvirtinti titulą. Žygimantas Kęstutaitis, remdamasis titulu, deklaravo valdžią Lietuvoje.

Galėtume teigti, jog didžiojo kunigaikščio titulas, be abejo, tampa Lietuvos politinio gyvenimo suvokta realija ir valdovai juo naudojasi kaip politikos priemone.