| sytojų buvo gana aukšti valdininkai, nes uždirbdavo apie 600 litų per mėnesį, 145 klausytojai – apie 400 litų per mėnesį26. Kadangi kursų paskaitos prasidėdavo 17 val., juos lankė VDU Teisių fakulteto studentai ir atliekantys karo prievolę27. Nors pagal prof. I. Tamošaičio ataskaitą švietimo ministrui, Administravimo kursuose mokėsi 328 klausytojai, tačiau Lietuvos centriniame valstybės archyve yra išlikusios 116 klausytojų asmens bylos28. Kur dar 212 klausytojų asmens bylos? Aišku, jos galėjo dingti, būti sunaikintos. O gal tie 212 buvo laisvieji klausytojai ar hospitantai? Į šiuos klausimus atsakymo kol kas nėra.
Viena aišku: net ir įsigytų patalpų Kaune, Aušros g. 13, kursams nepakako29. Todėl Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje buvo suteikta salė paskaitoms (muziejai taip pat priklausė Švietimo ministerijos Kultūros departamentui). Tai sukėlė muziejaus direktoriaus P. Galaunės nepasitenkinimą. Todėl Kultūros departamentas 1940 m. birželio 4 d. įpareigojo Socialinių ir politinių mokslų institutą susimokėti už elektrą ir muziejaus salės priežiūrą30.
Lietuvos centriniame valstybės archyve išlikusi dalis Administravimo kursų programų. Šias programas 1940 m. balandžio 4 d. patvirtino Lietuvos Respublikos švietimo ministras. Mus domintų, koks vadybinis aspektas buvo nagrinėjamas kursuose. Yra išlikusi dr. P. Lesauskio parengta „Administracinės organizacijos“ programa31. Su ja reikėtų susipažinti. Pati programa susideda iš 20 dalių. Pirmoje dalyje apibūdinami bendrieji organizacijos dėsniai:
1. Organizuotas veikimas.
2. Derinimo dalykai.
3. Autoritetas.
4. Funkcinė diferenciacija, arba pareigų paskirstymas.
Antroje dalyje kalbama apie individo reikšmę organizacijoje, valios laisvę ir jos ribotumą, individo priklausomybę nuo aplinkos.
Trečioje dalyje aptariamos individo savybės, tinkamų veiklos sąlygų sudarymo reikšmė, individų elgesio motyvai ir jų kitimas, asmens pastangų našumas.
Ketvirtoje dalyje kalbama apie sėkmingo bendradarbiavimo sąlygas, tikslo siekimą techninėmis priemonėmis, bendradarbiavimo tikslus
Penkta dalis skirta individą veikiantiems socialiniams veiksniams, asmeniniams motyvams ir bendradarbiavimo sėkmingumui aptarti.
Šeštoje dalyje supažindinama su formalia organizacija ir organizacijos apibūdinimu.
Septintoje dalyje aptariami formalių organizacijų veikimo pagrindai: komunikavimas, bendras tikslas, noras bendradarbiauti; organizacijos sėkmė.
Aštuntoje dalyje analizuojama formalių organizacijų struktūra, subordinuotos organizacijos, asmeninių santykių reikšmė, vadovybė arba vadovavimo organizacija.
Devintoje dalyje supažindinama su neformaliomis organizacijomis ir jų reikšme formalioms organizacijoms.
Dešimtoje dalyje kalbama apie darbo pasiskirstymą ir specializaciją, žmonių pažinimo reikšmę.
Vienuoliktoje dalyje analizuojama skatinimo problema organizacijoje, asmeniniai ir bendri skatinimai, materialus ir nematerialus skatinimas.
Dvyliktoje dalyje kalbama apie autoritetą ir jo pripažinimo reikšmę, įsakymus, autoriteto ir organizacijos savitarpio veikimą.
Tryliktoje dalyje aptariama objektyvaus autoriteto reikšmė organizacijai.
26 LCVA. F. 391, ap. 4, b. 1624, l. 48.
27 Socialinių ir politinių mokslų instituto administracijos kursai. Klausytojų asmens bylos // LCVA. F. 626, ap. 1, b. 1, l. 67.
28 Ten pat, l. 1.
29 Lietuvos Respublikos švietimo ministerija. Kultūros reikalų departamento Socialinių ir politinių mokslų instituto regulaminas, kursų statutas, susirašinėjimas dėl administracinių kursų steigimo, aprūpinimo patalpomis, knygomis // LCVA. F. 391, ap. 4, b. 1624, l. 20.
30 Ten pat, l. 36–38. 31 Socialinių ir politinių mokslų instituto administracijos kursų programos // CVA. F. 391, ap. 4, b. 1625, l. 13–15. |