Pasak P. Gunsto, Rusijai būdinga gana despotiška valdžios ir bendrai valdomų laukų bei kaimo bendruomenių sistema (angl. the system of communal fields and village communities) neleido individualiam gamintojui pasilikti sau dalies pridedamojo produkto ir todėl neskatino gamybos intensyvinimo ir socialinės dinamikos⁴¹. Rusijoje iki Petro I reformų diduomenė buvo tarnybinė, o paveldimų valdų neturėjo⁴². Socialinė sistema, paremta kolektyvine žemės nuosavybe, ir despotinis valdymas, būdingas visai Rytų Europai, skatino socialinę stagnaciją. Tokioje visuomenėje reformos galėjo būti vykdomos tik iš viršaus (pvz., valstiečių paleidimas iš baudžiavos Rusijoje ir rumuniškose kunigaikštystėse)⁴³. Rusijoje valdovas buvo vienintelis teorinis žemės savininkas. E. Gudavičius taip pat mano, kad Rusijoje vyravo mišrus socialinių santykių modelis, panašus į Bizantijos⁴⁴. Valdančioji mažuma čia tam tikrais laikotarpiais įgydavo privačią nuosavybę, o valstiečių kiemai atskirai ūkininkavo, valdė, bet individualios nuosavybės neturėjo – ji priklausė bendruomenėms⁴⁵.

PIETRYČIŲ EUROPA

Pietryčių Europą, kurios istorinį savitumą, lygindamas ją su Rusija, aiškiai pabrėžė O. Haleckis⁴⁶, derėtų atskirti nuo bizantiškojo arealo šiaurrytinės dalies – Rusijos ir traktuoti kaip atskirą regioną, kuris, remiantis N. Statkaus,
E. Motiekos, Č. Laurinavičiaus veikalu, ir
XXI a. pradžioje tebeturėjo savo geopolitinį savitumą⁴⁷. Kaip minėta, pasak O. Haleckio, Pietryčių Europa buvo Rytų Europos branduolys – senoji Rytų Europa (vadinamosios Viduržemio epochos palikimas)⁴⁸. Pasak P. Andersono, galima daryti tam tikrą tipologinę analogiją tarp Balkanų ir Skandinavijos. Vis dėlto Balkanams nepavyko sukurti stabilaus rytinio feodalizmo varianto, nepaisant to, kad čia tūkstantį metų egzistavo Romos imperijos paveldėtoja – Bizantija⁴⁹.

Kas gi šiam regionui būdinga, palyginti su Vakarų Europa ir su „morfologiškai“ artima Rusia (Rusija)? Socialinių ir nuosavybės santykių prasme jam, kaip pirmiausia Bizantijai (viduramžiais ji yra Pietryčių Europos pagrindinė dalis – branduolys), taip pat ir Rusijai turėtų būti taikytina E. Gudavičiaus iškelta pusiau feodalizmo (pusinio feodalizmo) hipotezė⁵⁰. Anot P. Gunsto, privačios nuosavybės sistema paplito tik ten, kur romėnų kilmės gyventojai apsigyveno pakankamai tankiai ir skaičiumi lenkė vietinius gyventojus. Slavų antplūdis į Balkanus savo gausa gerokai pranoko bizantiškos kilmės gyventojus, todėl Bizantijos teisė čia neturėjo tokios įtakos, kaip ro-

___

40 Anderson P. Passages from Antiquity to feudalism, p. 235.

41 Gunst P. Agrarian Systems of Central and Eastern Europe // The Origins of Backwardness in Eastern Europe: Economics and Politics from the Middle Ages until the Early Twentieth Century. Berkeley, Los Angeles, Oxford, 1989, p. 56.

42 Gunst P. Agrarian Systems of Central and Eastern Europe, p. 56.

43 Ten pat, p. 56–57.

44 „LDK tarp lotyniškosios ir bizantiškosios civilizacijų”.

45 „LDK tarp lotyniškosios ir bizantiškosios civilizacijų”; plg. Tumelis J. Bizantija, p. 260; Manusadžianas P. E. Gudavičiaus pasaulio istorijos civilizacinė koncepcija, p. 450–451.

46 Halecki O. Historia Europy, s. 129–130.

47 Statkus N., Motieka E., Laurinavičius Č. Geopolitiniai kodai: tyrimo metodologija. Vilnius, 2003, p. 54–55.

48 Halecki O. Historia Europy, s. 139.

49 Anderson P. Passages from Antiquity to feudalism, p. 265.

⁵⁰ Tai beveik neplėtota istoriografijoje tema, o tekstų, kur šis modelis būtų taikomas Pietryčių Europai, iš viso nėra.