| nas kitam. Oponentei Glosienei išprovokavus konceptualią diskusiją apie galimą kiekybinių metodų taikymą disertacijoje, oponentas Nikžentaitis su tokia nuomone nenorėjo sutikti. Anot Nikžentaičio, kalbėdami apie istorinės kultūros kūrimą, galime susidurti su atsitiktinumu – vienas filmas ar laida gali padaryti perversmą istorinėje kultūroje, todėl apie jokią statistiką čia kalbėti neverta. Tarybos narys Norkus suabejojo, ar būtų pasiektas geresnis rezultatas, jei būtų panaudoti kiekybiniai metodai – jie galėjo lemti žanrų sumaišymą, o tada prireiktų išsakyti kitokio pobūdžio priekaištus. Anot jo, disertantė to išvengė apsiribodama klasikiniais istorijos metodais.
Tarybos nariai vienbalsiai nutarė suteikti Rūtai Šermukšnytei humanitarinių mokslų (istorijos krypties) daktaro laipsnį.
Pabaigoje galima drąsiai teigti, kad ši disertacija yra reikšmingas įvykis ne tik VU Istorijos fakultetui, bet ir šiuolaikinei Lietuvos istoriografijai – ją praturtina šiuo metu labiausiai išplėtotais bei įtakingiausiais Vakarų istorinės kultūros sudijų projektais (Pierre’o Nora atminties istorija, Jörno Rüseno istorinė kultūra, Jano Assmano atminties kultūra ir kiti ) ir analizės objektu (pasirenkamos praeities reprezentacijos tose medijose, kurios yra pačios moderniausios (kinas) ir pomoderniausios (televizija)). Reikia tikėtis, kad ši disertacija taps sektinu akademiniu pavyzdžiu jaunesniesiems VU Istorijos fakulteto atstovams. Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros kolegos gražios pradžios proga Rūtai linki sėkmės ir prasmingų akimirkų visuose tolesniuose darbuose.
Darius Žiemelis |