esperanto kalbos klostymuisi ir pasklidimui pasaulyje skirtas pranešimas. Juo dr.
V. Banaitis pristatė naujas žydų kilmės intelektualų sukurtos kultūros pasklidimo erdves.

Šį kartą daugiausia pranešimų konferencijoje – iš viso 18 – buvo perskaityta sentikių sekcijoje. Pirmąją dieną buvo išklausyti aštuoni pranešimai. Prof. Z. Jaroszewicz-Pieresławcew (Olštino Varmijos Mozūrų universitetas) nagrinėjo sentikių kultūros paveldą Lenkijoje,
V. Nikonovas (Rezeknė) aptarė naujus archyvinius duomenis apie Samanių (dab. Zarasų rajonas) bendruomenę XVIII a., dr. A. Podmazovas (Latvijos mokslų akademija) analizavo Rygos sentikių padėtį XIX a. pirmajame trečdalyje, dokt. Y. Leclere (Paryžiaus Sorbonos I universitetas) – sentikių dalyvavimą 1863–1864 m. sukilime, M. Pašininas (Maskva) – 1905 m. Nikolajaus II įsaką dėl pakantumo ir manifestą bei jų reikšmę sentikybei, dokt. N. Pazuchina (Latvijos kultūros akademija) – Latvijos sentikių visuomeninę veiklą 1920–1940 m., A. Bezgodovas (Penzos universitetas) – Lenkijos sentikių istoriko mėgėjo veikalą, vadinamą Mozūrų metraščiu. Antrąją konferencijos dieną išklausyta dar dešimt pranešimų. Dr. J. Agejeva (Maskvos valstybinis universitetas) ir dr. N. Morozova (Vilniaus universitetas) nagrinėjo sentikių knygiškumo tradicijas Estijoje bei Lietuvoje; prof. J. Trofimovas (Daugpilio universitetas) kalbėjo apie „Auksaburnio pamokslus“ kaip gyvensenos pagrindą visuomenėje; prof. J. Novikovas (Vilniaus pedagoginis universitetas) palietė Lietuvos rusų sentikių liaudies kultūros dalį – patarles; dr. G. Potašenko analizavo Petro I religinės politikos sentikių atžvilgiu Rusijoje pokyčius, kurie, labai sugriežtėjus caro valdžios elgsenai, skatino sentikių emigraciją į LDK, XVIII a. antrajame dešimtmetyje virtusia masiniu reiškiniu. Dar viena grupė pranešimų buvo skirta sentikių ikonų menui ir bažnytinio giedojimo tradicijoms: prof. I. Kočetkovas (Maskvos valstybinė Tretjakovo galerija) aptarė griežtai kanoninio sentikių ikonų
meno vaidmenį skirtingų rusų ikonų tapybos tradicijų po  XVII a. vidurio bažnytinių reformų Rusijoje kontekste; Ž. Borovova (Maskva) ir
I. Petliak (Ryga) kalbėjo apie sentikių pomorų giedojimo kultūrą bei ženklinio giedojimo prasmę. Dalies šios sekcijos pranešimų pagrindu planuojama parengti studiją apie sentikių kultūros paveldą. Tai yra 2004–2005 m. KBSC (kartu su Lietuvos dailės muziejumi ir Rusų kultūros centru) didelio projekto „Baltijos šalių sentikių kultūra“, apimančio tarptautinę parodą, konferenciją Vilniuje bei gausiai iliustruota studiją, dalis.

Romų sekciją pradėjo du romų holokaustui per Antrąjį pasaulinį karą skirti pranešimai – dr. Vladislav Sotirovič iš Vilniaus universite-