Iš pradžių tiesiog būtina akcentuoti tris dalykus: 1) niekas iš lietuvių istorikų neneigė ir neneigia, kad Lietuvoje vokiečių okupacijos metais vyko masinis žydų naikinimas, nors kartais tokį neigimą ir bandoma primesti; 2) niekas iš lietuvių visuomenės neneigia ir niekuomet neneigė, kad tam tikra dalis lietuvių, naujojo okupanto paskatinti ar savo iniciatyva, dalyvavo žydų žudynėse; 3) vokiečių okupacijos metai buvo žydų katastrofa, nes tuomet buvo sunaikinta dauguma Lietuvos žydų bendruomenės, nemažai į Lietuvą atbėgusių Lenkijos žydų ir kažkiek iš Vakarų atvežtų žydų.
Šiame straipsnyje mus domins tik skaičiai. Bandysime bent preliminariai nustatyti, kiek iš tikrųjų Lietuvos žydų buvo sunaikinta arba bent jau kiek žydų buvo išžudyta pačioje Lietuvoje. Praėjo daugiau kaip pusšimtis metų, bet iki šiol dar nėra tai išsiaiškinta. Tai būtina padaryti, nes tiek periodikoje, tiek įvairiose studijose operuojama įvairiais skaičiais. Tai rodytų, kad tokie empiriniai tyrimai būtini. Tik pabandžius sugretinti publicistų ir mokslininkų apyvartoje esančius holokausto skaičius, iš karto atsiduriame jų pinklėse. Kartais netgi atrodo, kad kažkas tyčia painiojo tuos skaičius. Beje, galima kalbėti tik apie holokausto aukų skaičių, o ne apie statistiką, kurią bent jau primityviai turėtume įsivaizduoti kaip nuoseklų duomenų rinkimą ir jų klasifikavimą remiantis tam tikra metodika. Tai niekuomet nebuvo daroma.
Bandymas aiškintis ir tikslinti holokausto aukų skaičių jokiu būdu neįžeidžia tų aukų atminimo. Vieną kartą tiesiog būtina tai išsiaiškinti.
________________________________
Red. pastaba: Šis straipsnis parašytas pranešimo, kurį autorius 1996 m. gruodžio mėn. skaitė moksliniame seminare „Lietuvos Judaica’ 96“, pagrindu, kadangi seminaro organizatoriai, atrodo, nepajėgs paskelbti visos jo medžiagos. |
dizainas ir programavimas giriaus