Viduramžių krikščioniškosios pasaulėžiūros atskleidimas yra svarbus kultūros istorijos uždavinys, kurio pirmieji apmatai tik skinasi kelią Lietuvoje. Bent kiek didesnio dėmesio yra sulaukusios senovės baltų ir krikščioniškosios kultūros sąveikos, baltų požiūrio į krikščionybę problemos1. Bet tai greičiau šių dienų realijos. Pažymėtina ir tai, jog neretai viduramžių pasaulėžiūra buvo suvokiama kaip filosofijos istorijos objektas, todėl į chrestomatijas neatsitiktinai papuolė dalis viduramžių mąstytojų. Kitokie tyrinėjimai, nebent susiję su vadinamąja ateizmo istorija ar su minėta filosofijos istorija, Lietuvoje sovietmečiu panašu kad nebuvo atliekami. Tai buvo dėsninga, nes dėl marksistinės istoriografijos poveikio Lietuvos tyrinėtojai daugiausia koncentravosi į kultūrinius–politinius–socialinius santykius, religijai neteikdami reikiamo dėmesio, arba tik tiek, kiek to reikalavo ateistinė propaganda, bet ne daugiau2.
Kita vertus, pačioje Rusijoje (tuo metu – Sovietų Sąjungoje) domėjimasis krikščionybe ir jos kultūra buvo leistinas tiek, kiek to reikalavo viduramžių tyrinėjimai, o ne vien ateistinė propaganda. Tokią padėtį lėmė ir tai, jog Sovietų Sąjungoje
__________________________________________________
1 Plačiau žr.: Varakauskas R. Lietuvių stabmeldiškos visuomenės požiūris į krikščionybę kovų su Livonijos Ordinu laikotarpiu // Mokslinės konferencijos „Religinės kovos ir erezijos feodalinėje Lietuvoje“ pranešimų tezės. Vilnius, 1975, p. 5–8.; Nikžentaitis A. Nuo Daumanto iki Gedimino. Ikikrikščioniškosios Lietuvos visuomenės bruožai. Klaipėda, 1996; Krakauskas E. Senovės lietuvių kultūros ir krikščionybės sąveikos ypatybės // Lietuvių katalikų mokslo akademija: Suvažiavimo darbai. Vilnius, 1997, t. XI, p. 39–44 (toliau – LKMA SD); Vitkus A. Krikščioniškieji pradai lietuvių etnokultūroje: istorinis aspektas // Ten pat, p. 25–29. Nemažai pagoniškosios ir krikščioniškosios kultūros sąsajų yra aprašę etnologai, tačiau išvardyti jų bibliografijas – ne mūsų tikslas.
2 Tokio pobūdžio yra J. Jurginio darbai. Beje, šis istorikas kiek daugiau nei kiti skyrė dėmesio Katalikų bažnyčiai ir jos istorijai, tiesa, daugiausia susijusiai su Lietuva. Žinomesni, formavę to meto, t. y. sovietmečio, žmogaus supratimą apie viduramžių krikščioniškąją pasaulėžiūrą yra keli darbai. Jurginis J. Pagonybės ir krikščionybės santykiai Lietuvoje. Vilnius, 1976. To paties. Kankiniai ir šventieji: legendos ir tikrovė. Vilnius, 1984. To paties. Lietuvos krikštas. Feodalinės visuomenės socialinės ir kultūrinės raidos studija. Vilnius, 1987. Lietuvos krikšto 600-ųjų metų jubiliejaus proga atsirado ir kitų leidinių, kuriuose šiek tiek vietos buvo skirta (žinoma, iš marksistinės istoriografijos pozicijų) ir krikščioniškajai pasaulėžiūrai. Plg.: Krikščionybė ir jos socialinis vaidmuo Lietuvoje. Vilnius, 1986. |
dizainas ir programavimas giriaus