EKONOMINIŲ POSLINKIŲ POBŪDŽIO LIETUVOJE XVIII A. PAB.-XIX A. I PUSĖJE KLAUSIMU

Gerai žinoma, kad socialinė-ekonominė Europos raida naujaisiais laikais vyko netolygiai tiek atskirose šalyse, tiek regionuose. Štai Vakarų regiono šalyse - Anglijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Niderlanduose, Skandinavijoje, vakarinėse Vokietijos teritorijose - XVI-XVII a. toliau kilo miestai, plėtėsi vidaus ir užsienio rinka, gilėjo ekonominė specializacija, polikultūrinė žemės ūkio gamyba, valstiečiai naudojosi ne tik asmenine, bet ir senjorinių žemių išpirkos, arendos, prekybos ir migracijos laisve. O į Rytus nuo Elbės tos pačios Vokietijos rytinėse teritorijose baudžiava išliko iki XIX a. pradžios, Austrijoje ji likviduota tik 1848-1853 m. Prūsijoje ir Lenkijoje 1807 m., o Lietuvoje ir Rusijoje - 1861 m. Tačiau jei Vokietijos žemėse XVI-XVIII a. dominavo piniginė renta (šalia prievolių natūra) ir XIX a. I pusėje vienas po kito dygo bankai, finansavę valstiečių žemės išpirką Austrijoje, Saksonijoje, Bavarijoje¹, tai Rusijos imperijoje tik 1803 m., vėliau - 1816 m. - Estijoje, 1819 m. - Latvijoje leista dvarininkams savo nuožiūra atleisti valstiečius iš baudžiavos be žemės. Lietuvoje, sekusioje Lenkija, XVI-XVIII a. toliau stiprėjo baudžiava, vystėsi lažinis-palivarkinis ūkis, kaip ir Čekijoje, Vengrijoje, Rytprūsiuose ir kitose šalyse. Baudžiavos Įsigalėjimas Lietuvoje yra tirtas J. Jurginio², jos irimas - M. Jučo³. Neprarado savo faktografinio aktualumo D. Pochilevičiaus³, N. Ulaščiko⁵ ir kitų autorių darbai, vienaip ar kitaip analizuojantys minimą laikotarpį net ir kaimyninėse teritorijose⁶. Jų pagrindu galima kalbėti apie išsamią ir reljefišką agrarinių santykių raidos analizę Lietuvoje XVI-XIX a. I pusėje.

Be kitų baudžiavos raidos ypatybių, M. Jučas nustatė bemaž stabilią lažo normą Lietuvoje XVII-XVIII a. -apie 2-3 dienas per savaitę.⁷ Neliko autoriaus nepastebėta palanki kainų konjunktūra XVIII a. pab.-XIX a. pr. ir dvaro siekimas kuo daugiau prekinių javų parduoti užsienio rinkoje⁸. M. Jučas pagrįstai nesutiko su savo pirmtakais ir dėl ūkio lažinės-palivarkinės sistemos apogėjaus XVIII a. pab., kadangi ji toliau plito XIX a. 3-4 deš⁹. Taip pat jo pastebėta svarbi tendencija Lietuvos baudžiaviniame kaime plintanti valstiečių samda, nuo XVIII a. pab. tapusi sistema. Kiti nauji reiškiniai lietė patį dvarą - agrotechnikos naujo-