| kad pralaimėjimas Livonijos kare suvaidino pozityvų vaidmenį Rusijos istorijoje, t. y. suteikė „istorinę galimybę“44. Patyrusios pralaimėjimą Rusijos inkorporavimas į KPS kuriam laikui buvo atidėtas, dėl to ji išsaugojo savo besikuriančią pramonę ir miestus. Jei Rusija XVI a. būtų tapusi KPS periferija, jos pramonės ir miestų tinklo raida dėl Vakarų Europos konkurencijos būtų nutraukta pačioje pradžioje. Istorija suteikė galimybę Rusijai sustiprinti savo vidaus pramonę ir miestus. Pasak teoretiko, dėl šio pralaimėjimo Rusija XVII a. pabaigoje–XVIII a. iš karto įsijungė į KPS kvaziperiferijos statusu45. Teoretikas pažymi, kad KPS formavimosi pradžioje ir Europa turėjo galimybę tapti visuotine imperija46. Tą bandė įgyvendinti Habsburgų dinastija. Vienintelė kliūtis buvo Valua valdoma Prancūzija. Po šios nesėkmės Ispanija tapo Europos ekonominio pasaulio kvaziperiferija.
2.2. Prekybinis kapitalizmas – KPS raidos sutvirtėjimo padarinys
Wallersteino teigimu, „užsitęsęs“ XVI a. reprezentavo visapusišką ekonominį pakilimą, po kurio ėjo Europos ekonominio pasaulio nuosmukis KPS. Paradoksaliausia, kad dėl laikino nuosmukio ši sistema sutvirtėjo, prasidėjo antrasis modernaus ekonominio pasaulio raidos etapas (1650–1730 m.) – jam atstovavo prekybinis kapitalizmas47. Šiam etapui būdinga kovos dėl prekybos monopolio kontrolė. Į kovą dėl geresnių produkcijos realizavimo sąlygų pirmiausia įsitraukė Anglija ir Nyderlandai, nuo jų stengėsi neatsilikti ir Prancūzija48. Pažymėtina, kad produkcijos realizavimo sąlygų monopoliją tais laikais užtikrindavo jūros prekybos kontrolė. Anglijos laivynas, nors ir lėtai, bet nuolat stiprėjo. Laivų pramonės plėtotę skatino didelė žemyno rinka, kadangi Anglijos vidaus rinka buvo nedidelė49.
Priešingai Anglijai, Prancūzija dėl savo teritorijos turėjo didelę vidaus rinką. Teoretiko teigimu, XVII a. viduryje Olandijai pamažu prarandant hegemoniją, į jos vietą pradėjo pretenduoti Anglija ir Prancūzija. Prasidėjo sekinanti, nuožmi kova dėl hegemonijos. Ispanijoje XVII a. vyko spartus tekstilės ir laivų statybos pramonės nuosmukis50. Wallersteino teigimu, Anglijos tekstilės gaminių eksportas į Portugaliją sunaikino ką tik susiformavusią šios šalies tekstilės pramonę. Vis dėlto Portugalija XVII a. pabaigoje–XVIII a. pradžioje išlieka Europos ekonominio pasaulo kvaziperiferija51. Antrame Europos ekonominio pasaulio raidos etape ima stiprėti Švedijos valstybė. Pasak teoretiko, XVII a. Švedija tampa kariškai stipriausia Europos valstybė, turinti galingą metalurgijos pramonę. Joje vienu metu plėtojosi dvi pramonės šakos – vario ir geležies. Plieno pramonei plėtoti reikėjo didelių kapitalo išteklių. Švedijoje tam stiprų postūmį teikė Olandijos investuojamas kapitalas. Wallersteino teigimu, plieno pramonės atsiradimas Švedijoje buvo pirmoji industrinė revoliucija52. Švedijos valstybės tikslas buvo pasivyti Angliją ir Prancūziją. Jį įgyvendinti sutrukdė nuolatinis lėšų eikvojimas karo pramonei, nes krašto ištekliai buvo natūraliai riboti.
___
44 Wallerstein I. The Modern World-System I: Capitalist Agriculture and the Origins of the European World-Economy in the Sixteenth Century, p. 319.
45 Ibidem, p. 315.
46 Wallerstein I. The Rise and Future Demise of the World Capitalist System: Concepts for Comparative Analysis, 1974, p. 407.
47 Žr.: Wallerstein I. The Modern World-System II: Mercantilism and the Consolidation of the European World-Economy 1600–1750. 1980, p. 407.
48 Žr.: ibidem, p. 407–408.
49 Žr.: ibidem, p. 104.
50 Žr.: ibidem, p. 181.
51 Žr.: ibidem, p. 192.
52 Žr.: ibidem, p. 209. |
dizainas ir programavimas giriaus